Vilties miesto žurnalas 2018 Nr. 2 Viltie miestas Nr.2

3 REDAKTORIAUS ŽODIS Brangūs draugai, Klaipėda – mūsų miestas – unikalus. Vieni jį vadina uostamiesčiu, kiti - supermiestu, dar kiti - Vilties miestu. Taip, būtent vilties, nes čia gyvenate jūs, mielieji, kurie tampate švyturiais tiems, kurių gyvenimuose vilties šviesa blėsta. Uostamiestyje stovi Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolynas, o greta jo – koplyčia. Brolis Benediktas Jurčys – Vilties miesto vėliavnešys – pirmą kartą pristatydamas koplyčią paprašė pakelti akis į viršų ir gerai įsižiūrėti į skliautus. „Ši koplyčia – apversto laivo formos, – sakė brolis, – nes pranciškonai į Klaipėdą grįžo laivu ir išlipo būtent Klaipėdos uoste“. Ir išties, įėjęs į šią koplyčią jautiesi lyg vaikščiotum po laivą. Tik šis tvirtai stovi, nepasiduoda audros bangų mūšai. Koplyčios laivas glaudžiasi Vilties miesto uoste, prie Klaipėdos Šv. Prancičkaus onkologijos centro. Šis uostas – griūvančių, skaudžius gyvenimo bangų dūžius patyrusių žemės keleivių prieglobstis. Žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis bei jų artimieji, šiame uoste ieško užuovėjos, naujo gyvenimo švyturio. Jiems bei jų artimiesiems čia yra suteikiama dvasinė, psichologinė ir socialinė pagalba. Pasak centro direktorės A. Kerpytės, dailės, šokių ir judesio, muzikos terapija, rankdarbiai, krikščioniškos meditacijos valandos, pagalbos sau grupės, grožio pamokėlės – tai, ką žmonės iš įvairių šalies kampelių gauna „atplaukę“ į šį uostą. Čia jie randa nusiraminimą, atgauna viltį ir tikėjimą. Jų gyvenimo laivas net ir ūkanotą dieną pradeda skleisti šviesą ir iriasi tolyn. Džiaugiamės, kad šiame Vilties uoste atsiranda vis daugiau žmonių, įžiebiančių savo vilties švyturius. Per 10 veiklos metų, nuo pirmojo Vilties bėgimo renginio užaugome iki maratono. Per praėjusius metus džiaugėmės renginių gausa, kurie teikė viltį, ugdė kultūrinį skonį, kvietė šypsotis ir nešė žinią, jog ligą įveikti galime drauge. Dovanojame jums, vilties nešėjai, antrąjį žurnalo numerį, kuriame pristatome, kiek daug gėrio sėklų pasėjome kartu, kiek vilties žiburių įžiebėme. Maža to, Vilties miesto uoste vietą sau randa ne tik onkologiniai ligoniai. Čia šviesenio rytojaus viltimi ruošiasi džiaugtis vaikai, turintys autizmo sindromą. Vasarą praleidę brolių draugijoje, šie mūsų princai ir princesės viliasi augti, tobulėti ir mokytis pažintį tą patį pasaulį, kuris jiems atrodo labai skirtingas. Klaipėda – uostamiestis iš didžiosios raidės. Žiemą–vasarą čia veikia du neužšalantys uostai. Vienas iš jų stiprina miesto bei šalies ekonomiką, o kitas – remontuoja nusivylusių, išsigandusių žmonių griūvančius gyvenimo „laivus“, padeda ir jauniems žmonės statytis tvirtus, audrose nesvyruojančius ir viltį aplinkiniams nešančius laivelius. Ačiū, kad vienuoliktus Vilties metus tęsime drauge. Viltimi besišypsanti redaktorė, Živilė Gudauskienė

Vilties miesto žurnalas 2018 Nr. 2 Viltie miestas Nr.2 | Page 3