Vilties miesto žurnalas 2018 Nr. 2 Viltie miestas Nr.2 | Page 21
21
Už viltį bėga 5 km arba nužingsniuoja 1 km
Sportinė šio renginio dalis nesikeičia jau penkerius metus. Toronto
„Vilties bėgimo“ dalyviai gali pasirinkti norimą 1 km arba 5 km
trasą. „Penkių kilometrų maršrutą bėgame aplinkinėse gatvelėse,
tarp nuosavų namų, kiek įmanoma vengiant pagrindinių gatvių.
1 kilometras einamas tiesiog beveik aplinkui parapiją, pridedant
dar vieną gatvelę“, – pristatė br. Kazimieras. Kadangi dažniausiai
bėga mėgėjai, o ir parapija nėra labai gausi, „Vilties bėgimo“ dalyviai
tampa tarsi šeima, tačiau kiekvienais metais vis kas nors nustebina,
pradžiugina. Galvodamas apie įsimintiniausią įvykį, brolis prisimena:
„Man asmeniškai įsimintiniausias dalykas yra policijos dalyvavimas
bėgime – jie važiuoja dviračiais. Pradžioje nė sapnuoti nesapnavau,
kad tokiam nedideliam parapijos renginiui gali būti reikalinga
policijos pagalba. Tačiau jau pirmosios organizatorės juos pakvietė.
Tiesa, bent jau mūsų, Ontario, Kanados provincijoje, yra tam
tikros struktūros, vadinamos „bendruomenės policininkais“. Tokio
bendruomeniškumo prieš kelerius metus čia mokėsi ir iš Lietuvos
atvažiavę policininkai.“
Surinktos aukos keliauja į Klaipėdą
Kaip ir Klaipėdoje, taip ir Toronte „Vilties bėgimas“ vyksta siekiant
solidarizuotis su sergančiais onkologinėmis ligomis bei rinkti
aukas Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro veiklai. Lėšos
reikalingos tam, kad būtų galima vykdyti ir tęsti reikiamas terapijas.
Žmonės prisideda įvairiausiais būdais. Pagrindinė auka – dalyvio
mokestis. Ne paslaptis, jog kartais žmonės nėra patenkinti tuo, jog
reikia mokėti įvairius dalyvio mokesčius. Tačiau Toronto prisikėlimo
parapijoje tarnaujantis pranciškonų brolis Kazimieras tikino, jog jo
bendruomenės nariams tai sunkumų nesukelia: „Būtų keista, kad
dalyvaujantys savanoriškai už tai pyktų. Registracijos mokestis yra
įprasta praktika įvairiuose bėgimuose, kurių čia gausu. Lietuvių
bendruomenei taip pat žinomas „Toronto Challenge“ bėgimas, kurio
metu renkami pinigai lietuviškų slaugos namų „Labdara“ gerovei
kelti.“ Bet vis dėlto kai paramos renginius organizuoja sporto
organizacijos, lyg ir nekyla bėdų dėl pinigų rinkimo. Tačiau ten, kur
aukoti prašo bažnyčia, neretai galima sulaukti ne tik palankumo.
Paklaustas, ką galėtų pasakyti tiems, kurie galvoja, jog „Vilties
bėgimas“ – tik pinigų rinkimo būdas, br. kun. Kazimieras Aurelijus
Kasparavičius atsako: „Tai ir yra pinigų rinkimo būdas. Jeigu jūs žinote,
kaip jų gauti daugiau paprastesniais būdais, prašome pasidalinti!“
Smagu, kad „Vilties bėgimas“ vyksta ir už Atlanto. Gera, kad
jis sujungia žmones, ne tik mylinčius sportą, palaikančius
sergančiuosius, bet ir tuos, kurie gyvendami svetur vis dar siekia
išlaikyti tautiškumą, kurie ilgisi bendruomenės ir džiaugiasi kartu
nuveiktais darbais. Galbūt Toronte organizuojamas „Vilties bėgimas“
taps pavyzdžiu ir kitose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių
bendruomenėms.