Vilties miesto žurnalas 2018 Nr. 2 Viltie miestas Nr.2 | Page 21

21 Už viltį bėga 5 km arba nužingsniuoja 1 km Sportinė šio renginio dalis nesikeičia jau penkerius metus. Toronto „Vilties bėgimo“ dalyviai gali pasirinkti norimą 1 km arba 5 km trasą. „Penkių kilometrų maršrutą bėgame aplinkinėse gatvelėse, tarp nuosavų namų, kiek įmanoma vengiant pagrindinių gatvių. 1 kilometras einamas tiesiog beveik aplinkui parapiją, pridedant dar vieną gatvelę“, – pristatė br. Kazimieras. Kadangi dažniausiai bėga mėgėjai, o ir parapija nėra labai gausi, „Vilties bėgimo“ dalyviai tampa tarsi šeima, tačiau kiekvienais metais vis kas nors nustebina, pradžiugina. Galvodamas apie įsimintiniausią įvykį, brolis prisimena: „Man asmeniškai įsimintiniausias dalykas yra policijos dalyvavimas bėgime – jie važiuoja dviračiais. Pradžioje nė sapnuoti nesapnavau, kad tokiam nedideliam parapijos renginiui gali būti reikalinga policijos pagalba. Tačiau jau pirmosios organizatorės juos pakvietė. Tiesa, bent jau mūsų, Ontario, Kanados provincijoje, yra tam tikros struktūros, vadinamos „bendruomenės policininkais“. Tokio bendruomeniškumo prieš kelerius metus čia mokėsi ir iš Lietuvos atvažiavę policininkai.“ Surinktos aukos keliauja į Klaipėdą Kaip ir Klaipėdoje, taip ir Toronte „Vilties bėgimas“ vyksta siekiant solidarizuotis su sergančiais onkologinėmis ligomis bei rinkti aukas Klaipėdos Šv. Pranciškaus onkologijos centro veiklai. Lėšos reikalingos tam, kad būtų galima vykdyti ir tęsti reikiamas terapijas. Žmonės prisideda įvairiausiais būdais. Pagrindinė auka – dalyvio mokestis. Ne paslaptis, jog kartais žmonės nėra patenkinti tuo, jog reikia mokėti įvairius dalyvio mokesčius. Tačiau Toronto prisikėlimo parapijoje tarnaujantis pranciškonų brolis Kazimieras tikino, jog jo bendruomenės nariams tai sunkumų nesukelia: „Būtų keista, kad dalyvaujantys savanoriškai už tai pyktų. Registracijos mokestis yra įprasta praktika įvairiuose bėgimuose, kurių čia gausu. Lietuvių bendruomenei taip pat žinomas „Toronto Challenge“ bėgimas, kurio metu renkami pinigai lietuviškų slaugos namų „Labdara“ gerovei kelti.“ Bet vis dėlto kai paramos renginius organizuoja sporto organizacijos, lyg ir nekyla bėdų dėl pinigų rinkimo. Tačiau ten, kur aukoti prašo bažnyčia, neretai galima sulaukti ne tik palankumo. Paklaustas, ką galėtų pasakyti tiems, kurie galvoja, jog „Vilties bėgimas“ – tik pinigų rinkimo būdas, br. kun. Kazimieras Aurelijus Kasparavičius atsako: „Tai ir yra pinigų rinkimo būdas. Jeigu jūs žinote, kaip jų gauti daugiau paprastesniais būdais, prašome pasidalinti!“ Smagu, kad „Vilties bėgimas“ vyksta ir už Atlanto. Gera, kad jis sujungia žmones, ne tik mylinčius sportą, palaikančius sergančiuosius, bet ir tuos, kurie gyvendami svetur vis dar siekia išlaikyti tautiškumą, kurie ilgisi bendruomenės ir džiaugiasi kartu nuveiktais darbais. Galbūt Toronte organizuojamas „Vilties bėgimas“ taps pavyzdžiu ir kitose pasaulio šalyse gyvenančių lietuvių bendruomenėms.