Vilties Miestas Žurnalas Žurnalas_Vilties_Miestas_2018_V3 | Page 37
37
vasarą jaunuolis atidavė visą savo laiką
vaikams, turintiems autizmo spektro
sutrikimą. Savanoriavo stovykloje „Rožių
planeta“, kuri vyko prie Pranciškonų
vienuolyno Klaipėdoje. Atėjo padėti
visiškai neturėdamas jokios patirties
ir išankstinių nuostatų, o vasaros
pabaigoje sunku buvo išsiskirti su
pamiltais vaikais. Jay kviečia visus nors
kartą išvykti į kitą šalį, kad pažintum
kitokią kultūrą, susirastum bičiulių ir
priimtum gyvenimo iššūkius.
darbus tam, kad aplinka būtų darnesnė,
o žmonės laimingesni.
Roberta: „Iš savanoriavimo išsinešam
daug naujų pažinčių ir, žinoma,
puikių emocijų, kurių užteks net ir po
mėnesių.“
Evelina: „Vienintelė mintis, kuri
lydėjo – visada reikia atsigręžti į
viltį, kad ir kas nutiktų, net jei viskas
atrodytų sunku.“
Prieš išsiskirstydami, jaunieji
„Šv. Pranciškaus vilties miesto“
bičiuliai pasidalino įspūdžiais iš
praėjusio renginio:
Antrą mokymų dalį vedė dviejų
vaikų tėtis, puikus lektorius bei daug
laiko skyręs savanoriškai veiklai
Vaidas Levickis. Vaidas siekiantiems
aukštesnių tikslų pataria pažvelgti į
save ir pabrėžia, jog „pasaulio kūryba
prasideda nuo atsakomybės už savo
gyvenimą prisiėmimo“. Prakalbę
jaunuoliai dalinosi mintimis apie norą
ir motyvaciją priklausyti kokiai nors
grupei, svarbiausiais dalykais įvardino
„Vilties“ ir „Nevilties“ salas ir atrado išeitį,
jog būtent savanoris yra svarbiausia
jungtis tarp abiejų salų. Jaunimas
atsiskleidė kaip stiprios bręstančios
asmenybės, galinčios atlikti konkrečius
monotoniška, staiga pakeis spalvas
ir taps kažkuo daugiau, nei patys
tikėjotės.“
Aurika: „Nors šiame susitikime
buvome ne tik su iš skirtingų šalių
ar miestų atvykusiais žmonėmis,
bet ir su gana skirtingų ideologijų
asmenimis, tai mums nesutrukdė
susiburti ir puikiai praleisti laiką
drauge. Tad visi susirinkome dėl
pagrindinio tikslo – SAVANORYSTĖS.
Nors kiekvienas pranešėjas šią
informaciją pateikė savu stiliumi, tai
tik dar kartą įrodė, kad nors ir esame
skirtingi, turime bendrų svajonių ir
patirties toje pačioje srityje.“
Iveta: „Žmonės, atidarykite duris,
išeikite į lauką, nebijokite to, kas
nauja ir neatrasta, o jei atidarysite
langus, pamatysite, kaip nauji
atradimai skverbiasi į Jūsų širdies
namus, ir tai, kas juose buvo sena ir
Neringa: „Jei turite sveikatos
problemų ar trūksta laiko –
prisijunkite prie mūsų savanorių
bendruomenės. Nebesirgsite ir
išmoksite planuoti savo laiką, jo
turėsite pilną laikrodį.“
Mokymai atvėrė jaunų žmonių
širdis, sušildė tarpusavio
pasitikėjimu ir įkvėpė naujiems
darbams. „Šv. Pranciškaus vilties
miestas“ žydės tol, kol švytinčios
akys ir darbščios rankos puoselės
šią žydinčią vilties pievą.