Vilties Miestas Žurnalas Žurnalas_Vilties_Miestas_2018_V3 | Page 37

37 vasarą jaunuolis atidavė visą savo laiką vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą. Savanoriavo stovykloje „Rožių planeta“, kuri vyko prie Pranciškonų vienuolyno Klaipėdoje. Atėjo padėti visiškai neturėdamas jokios patirties ir išankstinių nuostatų, o vasaros pabaigoje sunku buvo išsiskirti su pamiltais vaikais. Jay kviečia visus nors kartą išvykti į kitą šalį, kad pažintum kitokią kultūrą, susirastum bičiulių ir priimtum gyvenimo iššūkius. darbus tam, kad aplinka būtų darnesnė, o žmonės laimingesni. Roberta: „Iš savanoriavimo išsinešam daug naujų pažinčių ir, žinoma, puikių emocijų, kurių užteks net ir po mėnesių.“ Evelina: „Vienintelė mintis, kuri lydėjo – visada reikia atsigręžti į viltį, kad ir kas nutiktų, net jei viskas atrodytų sunku.“ Prieš išsiskirstydami, jaunieji „Šv. Pranciškaus vilties miesto“ bičiuliai pasidalino įspūdžiais iš praėjusio renginio: Antrą mokymų dalį vedė dviejų vaikų tėtis, puikus lektorius bei daug laiko skyręs savanoriškai veiklai Vaidas Levickis. Vaidas siekiantiems aukštesnių tikslų pataria pažvelgti į save ir pabrėžia, jog „pasaulio kūryba prasideda nuo atsakomybės už savo gyvenimą prisiėmimo“. Prakalbę jaunuoliai dalinosi mintimis apie norą ir motyvaciją priklausyti kokiai nors grupei, svarbiausiais dalykais įvardino „Vilties“ ir „Nevilties“ salas ir atrado išeitį, jog būtent savanoris yra svarbiausia jungtis tarp abiejų salų. Jaunimas atsiskleidė kaip stiprios bręstančios asmenybės, galinčios atlikti konkrečius monotoniška, staiga pakeis spalvas ir taps kažkuo daugiau, nei patys tikėjotės.“ Aurika: „Nors šiame susitikime buvome ne tik su iš skirtingų šalių ar miestų atvykusiais žmonėmis, bet ir su gana skirtingų ideologijų asmenimis, tai mums nesutrukdė susiburti ir puikiai praleisti laiką drauge. Tad visi susirinkome dėl pagrindinio tikslo – SAVANORYSTĖS. Nors kiekvienas pranešėjas šią informaciją pateikė savu stiliumi, tai tik dar kartą įrodė, kad nors ir esame skirtingi, turime bendrų svajonių ir patirties toje pačioje srityje.“ Iveta: „Žmonės, atidarykite duris, išeikite į lauką, nebijokite to, kas nauja ir neatrasta, o jei atidarysite langus, pamatysite, kaip nauji atradimai skverbiasi į Jūsų širdies namus, ir tai, kas juose buvo sena ir Neringa: „Jei turite sveikatos problemų ar trūksta laiko – prisijunkite prie mūsų savanorių bendruomenės. Nebesirgsite ir išmoksite planuoti savo laiką, jo turėsite pilną laikrodį.“ Mokymai atvėrė jaunų žmonių širdis, sušildė tarpusavio pasitikėjimu ir įkvėpė naujiems darbams. „Šv. Pranciškaus vilties miestas“ žydės tol, kol švytinčios akys ir darbščios rankos puoselės šią žydinčią vilties pievą.