Vilties Miestas Žurnalas Žurnalas_Vilties_Miestas_2018_V3 | Page 24
24 ŠV. PRANCIŠKAUS VILTIES MIESTAS
vėl bėgsiu, padėk užsiregistruoti.“
Įsimintiniausi yra neregys Zigmantas,
atvykstantis iš Pasvalio, ir Stasys,
gyvenantis su transplantuotomis
kepenimis. Abu drąsuoliai įveikia vieną
iš ilgųjų trasų.
Antanas: Atmenu, kai onkocentro
statyboms buvo renkamos lėšos
didžiuosiuose prekybos centruose,
solidūs vyrai su kostiumais praeidavo
pakėlę nosis į viršų ir apsimesdavo
negirdintys, tuo tarpu močiutės iš
savo piniginių traukdavo paskutinius
litus...
Savanoriška veikla užkrėčiau ir savo
vyresnėlį sūnų. Tad dabar šeimoje
esame du savanoriai. Vyras juokauja,
kad prie savanorystės prisideda
išleisdamas mus savanoriauti.
Ar prisimenate situaciją,
nuotykį, privertusį jus
susimąstyti?
Lina: Mane labai džiugina, kad yra
keletas „Vilties bėgimo“ aistruolių, jau
daug metų dalyvaujančių bėgime.
Paskambina ir sako: „Atmeni, čia aš.
Praėjusiais metais bėgau, šiemet
Reda: Buvau ką tik „iškepta“ 3 km taško
savanorių koordinatorė. „Vilties bėgimo“
dieną įsirengėm savo „darbo vietą“
ir paaiškėjo, kad neturime dėžučių
rinkti aukoms. Nuotaika nekokia: šalta,
žvarbus vėjas košia kiaurai, savanoriai
iš dėžučių paieškų grįžta tuščiomis,
dėl blogo oro aikštė tuščia. Jei oras
nepasitaisys, žmonių nesusirinks... Bet
štai iš paieškų nešina dėžutėmis grįžo
paskutinė savanorė. Ir ne bet kokiomis –
iš saldainių parduotuvės, kvepiančiomis
skirtingais kvapais. Dėžutes dalinomės
pagal tai, koks kvapas kuriam patinka...
Vėliau ir oras pasitaisė, ir žmonių daug
susirinko, ir savanorių akys blizgėjo:
„Vilties bėgimas“ pavyko!
Laima: Mane labai žavėjo, stebino
tai, kad tūkstančiai žmonių susirinko,
susivienijo bendram, be galo kilniam
ir reikalingam tikslui. Bet stebino ir tai,
kad begalinėj žmonių jūroj nebuvo
alkoholio. Fotografuodama žvalgiausi ir
gėrėjausi tuo, o viduje buvo labai labai
gera.
Rita: Esu savanoriavusi lengvosios
atletikos renginyje, kur susipažinau su
teisėju, duodavusiu startą bėgikams.
Jis turėjo specialų pistoletą ir pasakojo,
kiek daug reikėjo dirbti ir mokytis, kad
to pasiektų. Žiūrėjau susižavėjusi į
tą žmogų ir nedrąsiai svajojau bent
kartą patirti, ką reiškia galėti iššauti.
Pasidalinau šia svajone su vienu iš
savanorių „Vilties bėgime“, o jis, man
net neprašius, suorganizavo, kad
galėčiau tai padaryti. „Vilties bėgimas“
pildo svajones!!! Nepamiršiu to visą
gyvenimą.
Kokią, jūsų nuomone, žinią
neša savanoriai per „Vilties
bėgimą“?
Lina: Neteko sutikti pikto,
susiraukusio savanorio. Jie visi laimingi
žmonės, norintys, kad ir aplinkiniai
tokie būtų!
Reda: Pirmoji žinia visiems
niurzgantiems, kad Lietuvoje nėra gero
jaunimo. „Vilties bėgime“ savanoriauja
daug nuostabaus skirtingo amžiaus
jaunimo, kurie neatlygintinai aukoja
savo laiką, yra pasiruošę padėti. Antroji
žinia – jie yra vilties ambasadoriai.
Padeda skleisti žinią, kad žmogus,
susirgęs onkologine liga, nėra vienas,
jis gali kreiptis pagalbos į onkocentrą,
kur jo laukia profesionali savanorių
M E T I N I S L E I D I N Y S I E Š K A N T I E S I E M S Į K V Ė P I M O , V I LT I E S I R T I K R U M O S AV O G Y V E N I M E