Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas

kitomis amžiaus grupėmis, labiau linkę teigti, jog nesavanoriauja, nes jiems trūksta informacijos, o 46-63 m. amžiaus respondentai labiau nei kiti linkę įvardinti, jog jie savanorystei neturi laiko. Aukštąjį (41 proc.) ir aukštesnįjį (41,4 proc.) išsilavinimą įgujusieji nesavanoriauja, nes neturi laiko. Tuo tarpu pagrindinį (35,7 proc.), pradinį (33,3 proc.) ir vidurinį (39,2 proc.) išsilavinimą įgijusieji pažymėjo variantą „trūksta informacijos“. Remiantis atliktos statistinės duomenų analizės rezultatais, įgyto išsilavinimo lygis ir nesavanoriavimo priežastis yra susiję. Aukštąjį arba aukštesnįjį išsilavinimą turintys mažiau, nei kiti, linkę teigti, jog savanorystė jų nedomina. Taip pat, statistiškai reikšmingai didesnė dalis turinčių aukštąjį išsilavinimą, palyginti su kito lygmens išsilavinimą turinčiais, nesavanoriauja, nes neturi laiko. Pradinį, pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą turintieji yra labiau linkę, nei kiti, teigti, jog savanorystė jų nedomina. Vieninteliai respondentai, teigiantys, jog jų nuomone savanorystė yra laiko švaistymas - turintys pradinį išsilavinimą. Pagrindinį išsilavinimą turintieji išsiskiria iš kitų, jog dažniau teigia nenorintys savanoriauti vieni. Vadinasi, mokinių savanorišką veiklą galima skatinti sudarant galimybes jiems savanoriauti kartu su savo draugais. Dirbantys nesavanoriauja, nes neturi laiko – 41,6 proc. rinkosi šį variantą, o nedirbantys nesavanoriauja, nes jiems trūksta informacijos – 34,3 proc. žymėjo šį variantą, arba savanorystė jų nedomina - 21,6 proc. Atlikta populiacijų homogeniškumo analizė leidžia teigti, jog dirbančiųjų ir nedirbančiųjų nesavanoriavimo priežastys nėra vienodos. Tiek dirbantiems, tiek nedirbantiems vienodai trūksta informacijos apie savanorystę, tačiau dirbantieji dažniau nesavanoriauja dėl laiko trūkumo, o nedirbantieji labiau linkę teigti, jog jų savanorystė nedomina, arba nenori savanoriauti vieni. Vilniaus (31 proc.) ir Kauno (39,5 proc.) apskrityse gyvenantys nesavanoriauja, nes neturi laiko, o Klaipėdos apskrityje (43.3 proc.) gyvenantys nesavanoriauja, nes jiems trūksta informacijos. Galima kelti hipotezę, kad tai siejasi su įvade minėta informacija – Klaipėdos apskrityje yra reikšmingai mažiau savanoriaujančių ir daugiau nesavanoriaujančių, nei kitų didžiųjų miestų apskrityse. 21

Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas | Page 24