Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas | Page 23

Nedalyvavimas savanoriškoje veikloje
Iš visų 823 respondentų 536 (65 proc.) pasisakė, kad savanoriauja arba yra savanoriavę, o 287 (35
proc.) visai nesavanoriavę.
KAIP NESAVANORIAUJANTYS SUPRANTA, KAS YRA SAVANORYSTĖ?
Tyrimo duomenys parodo, kad kiek daugiau nei 58 proc. nesavanoriaujančiųjų respondentų apibrėžė,
su kuo jiems asocijuojasi sąvoka „savanorystė“. Iš šių atsakiusiųjų didžiausia dalis savanorišką veiklą
sieja su pagalba (18,8 proc.). Kiek mažesnė dalis, 11,5 proc., nesavanoriaujančių apklausos dalyvių
savanorystę asocijuoja su neatlygintina veikla, taip pat kitomis sąsajomis (9,8 proc.) bei geradaryste
(8,0 proc.). Mažiau nei 2 proc. nesavanoriaujančiųjų savanorišką veiklą sieja su geru
laiku/teigiamomis emocijomis (1,7 proc.), neigiamais aspektais, bendruomenine veikla ir
savirealizacija (1,4 proc.), kaip su naujomis pažintimis – vos 0,7 proc. Statistiškai reikšmingi
skirtumai tarp nesavanoriaujančių respondentų pagal lytį, amžių, išsilavinimą, darbą/nedarbą ir
gyvenamąją Lietuvos apskritį nepastebimi.
NESAVANORIAVIMO PRIEŽASTYS
Respondentų buvo klausta, kodėl jie nesavanoriauja. Buvo galima rinktis iš kelių variantų: „trūksta
informacijos“ , „neturiu laiko“ , „nedomina“, „nenoriu vienas“ ir „kitas variantas“.
Nesavanoriavusieji daugiausiai rinkosi variantą „trūksta informacijos“ – 33,5 proc., antroje vietoje
„neturiu laiko“ – 32,8 proc., 13,6 proc. rinkosi „kitas variantas“, 10,5 proc. – „nedomina“, 9,4 proc.
– „nenoriu vienas“ ir vos 0,4 proc. nesavanoriaujančių respondentų mano, kad savanorystė yra laiko
švaistymas.
Populiariausia nesavanoriavimo priežastis tarp moterų yra „trūksta informacijos“, tokį variantą
rinkosi 38,7 proc. moterų, tuo tarpu vyrai daugiausiai rinkosi „neturiu laiko“ variantą – 32,8 proc.
Remiantis duomenimis galima teigti, jog moterų ir vyrų nesavanoriavimo priežastys skiriasi.
Statistiškai reikšmingai didesnė dalis vyrų, lyginant su moterimis, teigė, jog savanorystė jų nedomina.
Statistiškai reikšmingai didesnė dalis moterų, lyginant su vyrais, teigė, jog nesavanoriauja, nes joms
trūksta informacijos. Vadinasi, moterų įsitraukimą į savanorišką veiklą galima padidinti informacijos
sklaida, tuo tarpu vyrų įsitraukimo į savanorystę didinimas, matyt, yra sunkesnė užduotis, nes juos
reikia sudominti.
Dauguma 14-17 metų amžiaus nesavanoriaujančių respondentų rinkosi variantą „trūksta
informacijos“ (34,6 proc.). 18-29 metų amžiaus respondentai vienodai įvardijo priežastis, kodėl
nesavanoriauja – tiek „trūksta informacijos“, tiek „neturiu laiko“ rinkosi 29,9 proc. 30-45 metų
nesavanoriaujantiems respondentams „trūksta informacijos“ – tokį variantą pasirinko 41,3 proc., 50
proc. 46-63 metų amžiaus respondentų žymėjo variantą „neturiu laiko“, o 66,7 proc. vyresnių nei 63
metų amžiaus respondentų rinkosi „kitas variantas“. Atlikus homogeniškumo testą galima teigti, jog
nesavanoriavimo priežastys skirtingose amžiaus grupėse statistiškai reikšmingai skiriasi.
Neproporcingai didelė dalis 14-29 m. amžiaus nesavanoriaujančių respondentų, lyginant su kitomis
amžiaus grupėmis, teigė, jog savanorystė jų nedomina. 30-45 m. amžiaus respondentai, lyginant su
20