Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas | Page 22

Aukštąjį išsilavinimą turinčius asmenis dažniausiai savanoriauti motyvuoja noras padėti (29,7 proc.)
ir geras jausmas ir savirealizacija (29,3 proc.) - šis motyvas yra išskirtinis aukštąjį išsilavinimą
turinčių savanorių bruožas. Savanoriška veikla skatina džiaugtis ir leidžia realizuoti save
neproporcingai didelei šio išsilavinimo lygmens respondentų daliai. Rečiausiai jų apsisprendimui
vykdyti savanorišką veiklą įtaką daro draugai ar šeima ir darbo vieta ar ugdymo įstaiga (po 2,2 proc.).
Taip pat, statistiškai reikšmingai mažesnė dalis aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų, lyginant su kitų
išsilavinimo lygmenų savanoriais, teigė, jog savanoriauti juos motyvuoja noras tobulėti, mokytis,
dalintis patirtimi.
Dirbančius savanorius dažniausiai motyvuoja savanoriauti noras padėti (30,2 proc.) ir geras jausmas
bei savirealizacija (27,8 proc.), o rečiausiai paminėti motyvuojantys aspektai yra draugai ar šeimos
nariai (4,1 proc.) bei darbovietė arba ugdymo įstaiga (1,7 proc.).
Nedirbančius savanorius dažniausiai motyvuoja dalijimasis patirtimi bei mokymasis (33,2 proc.) ir
noras padėti (26,1 proc.), o rečiausiai paminėti motyvuojantys aspektai yra darbovietė arba ugdymo
įstaiga (4,6 proc.).
Atlikto populiacijų homogeniškumo testo rezultatai hipotezės, jog dirbančių ir nedirbančių savanorių
savanoriškos veiklos motyvacija yra vienoda, atmesti neleidžia, taigi, statistiškai reikšmingo skirtumo
tarp dirbančių ir nedirbančių savanorystės motyvų, nėra.
Didžiausių Lietuvos apskričių rezultatai yra gana panašūs - Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse
gyvenančių savanorių dažniausiai paminėti veiklos motyvai - dalijimasis patirtimi bei mokymasis
(35,1 proc., 29,3 proc. ir 25 proc. atitinkamai), noras padėti (27,3 proc., 26,4 proc. ir 25 proc.
atitinkamai) ir geras jausmas bei savirealizacija (21 proc., 20,8 proc. ir 35,7 proc. atitinkamai).
Rečiausiai šių apskričių savanoriai minėjo, jog juos motyvuoja draugai ir šeimos nariai (5,4 proc., 2,8
proc. ir 3,6 proc. atitinkamai) bei darbovietė arba ugdymo įstaiga (2,9 proc., 2,8 proc. ir 0 proc.
atitinkamai).
Statistinė duomenų analizė leidžia teigti, jog yra statistiškai reikšmingos sąsajos tarp skirtingų
savanoriškos veiklos motyvacijų. Savanorius, kuriuos motyvuoja dalijimasis patirtimi, taip pat linkęs
motyvuoti ir noras užmegzti pažintis. Šiuos savanorius mažiau motyvuoja savanoriškos veiklos
rezultatai ir savirealizacijos galimybės. Respondentai, kurie teigia savanoriaujantys dėl noro padėti
kitiems, taip pat dažniau nei kiti siekia prasmingai išnaudoti savo laisvą laiką, taip pat jų veiklą
dažniau, nei kitų, skatina savanorystės teikiamas malonumas bei savirealizacijos pojūtis. Savanoriai,
kuriuos motyvuoja darbovietė arba ugdymo įstaiga dažniau nei kiti teigia, kad motyvacija kyla ir dėl
šeimos narių bei draugų įtakos.
Taip pat yra sąsaja tarp savanorio motyvacijos ir šaltinių, kuriais jis gauna informaciją apie
savanoriškos veiklos galimybes. Savanoriai, norintys mokytis ir dalintis patirtimi dažniau nei kiti
informaciją apie savanorystę gauna tiesiogiai iš veiklos organizatorių bei informacijos centrų.
19