Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas

labiau, lyginant su kito amžiaus respondentais, linkę savanoriauti, nes nori padėti kitiems, o vyresni nei 46 m. amžiaus savanoriai dažniau nei kiti nurodo kokią nors kitą savanoriškos veiklos motyvaciją. Moterys dažniausiai nurodė, jog jas savanoriauti motyvuoja dalijimasis patirtimi bei mokymasis (34,3 proc.) ir noras padėti (33,1 proc.). Rečiausiai savanoriaujančios moterys paminėjo, kad jas motyvuoja darbo vieta arba ugdymo įstaiga (4 proc.). Moteris, statistiškai reikšmingai rečiau, nei vyrus, savanoriauti motyvuoja draugai arba šeimos nariai (4,6 proc.), taip pat rečiau nei vyrai jos nurodė kokį nors kitą savanoriškos veiklos motyvą. Vyrai, taip pat kaip ir moterys, dažniausiai teigė, kad savanoriauti motyvuoja dalijimasis patirtimi bei mokymasis (21,7 proc.) ir noras padėti (19,6 proc.). Nepaisant to, noras padėti vyrus motyvuoja statistiškai reikšmingai mažiau, nei moteris. Taip pat vyrus motyvuoja savanorystės keliamas geras jausmas bei savirealizacijos pojūtis (19,6 proc.). Rečiausiai vyrų minimi savanorystės motyvai buvo užimtumo siekis ir darbo vieta arba ugdymo įstaiga (4,2 proc. ir 1,1 proc. atitinkamai). Neproporcingai didelė savanoriaujančių vyrų, lyginant su moterimis, dalis teigė, jog jų savanorišką veiklą skatina draugai arba šeimos nariai, taip pat jie dažniau nei moterys linkę turėti kitų savanorystės motyvų. Pradinį išsilavinimą turinčius asmenis dažniausiai savanoriauti motyvuoja noras padėti (31,8 proc.) ir dalijimasis patirtimi bei mokymasis (27,3 proc.), o rečiausiai jų apsisprendimui įtaką daro noras užmegzti pažintis ir darbo vieta arba ugdymo įstaiga (po 4,6 proc.). Išskirtinė pradinį išsilavinimą turinčių savanorių savybė - juos statistiškai reikšmingai dažniau, nei kito išsilavinimo lygmens savanorius motyvuoja savanoriškos veiklos rezultatai. Pagrindinį išsilavinimą turinčius asmenis taip pat dažniausiai savanoriauti motyvuoja dalijimasis patirtimi bei mokymasis (29,3 proc.) ir noras padėti (24,4 proc.), o rečiausiai jų apsisprendimui įtaką daro darbo vieta arba ugdymo įstaiga (6,5 proc.) ir savanoriškos veiklos rezultatai (8,1 proc.). Lyginant pagrindinį išsilavinimą įgijusius su kito išsilavinimo lygmens savanoriais, galime teigti, kad juos statistiškai reikšmingai dažniau, nei kitus, motyvuoja darbovietė arba ugdymo įstaiga bei užimtumo siekis. Taip pat, pradinį ir pagrindinį išsilavinimą turinčius savanorius vienija ir nuo kitų išsilavinimo lygmenų skiria tai, jog neproporcingai didelė jų dalis teigia, kad savanoriauti motyvuoja draugai arba šeimos nariai. Vidurinį išsilavinimą turinčius asmenis dažniausiai savanoriauti motyvuoja dalijimasis patirtimi bei mokymasis (42,7 proc.) ir noras užmegzti pažintis (30,7 proc.). Šie motyvai yra išskirtiniai vidurinį išsilavinimą turinčių savanorių bruožai - juos mini statistiškai reikšmingai didesnė dalis, nei kito išsilavinimo lygmens savanoriaujantieji. Rečiausiai vidurinio išsilavinimo respondentų apsisprendimui vykdyti savanorišką veiklą įtaką daro darbo vieta arba ugdymo įstaiga (1,6 proc.). Taip pat šio išsilavinimo lygmens savanoriai rečiau, nei kito išsilavinimo žmonės, linkę minėti, kad savanorystė jiems kelia gerus jausmus, leidžia realizuoti save. Aukštesnįjį išsilavinimą turinčius asmenis dažniausiai savanoriauti motyvuoja geras jausmas ir savirealizacijos galimybė (29 proc.). Išskirtinai didelė šio išsilavinimo lygmens savanorių dalis nurodė kitą savanoriškos veiklos motyvaciją (26,3 proc.). Rečiausiai jų apsisprendimui įtaką daro draugai arba šeimos nariai (2,6 proc.), nei vienas aukštesnįjį išsilavinimą įgijęs savanoris nepaminėjo, jog jį motyvuoja darbo vieta arba ugdymo įstaiga. Galima pastebėti, kad vidurinį arba aukštesnįjį išsilavinimą turintys savanoriai rečiau nei kito išsilavinimo lygmens atstovai teigia, kad jų savanoriška veikla yra skatinama darbovietės arba ugdymo įstaigos. 18

Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas | Page 21