Vilniaus neformaliojo ugdymo ir savanorystės centras Savanorystės Lietuvoje portretas | Page 18

Kaip ir tarp visų savanoriaujančių asmenų, tarp skirtinguose savanorystės tipuose savanoriaujančių
žmonių daugiausia turinčių aukštąjį išsilavinima - jie sudaro 48,9 proc. besirenkančių ilgalaikę
savanorystę, 46,7 proc. besirenkančių tarptautinę savanorystę ir 39,2 proc. besirenkančių trumpalaikę
savanorišką veiklą. Mažiausiai kiekviename savanorystės tipe yra turinčių pradinį išsilavinimą - jie
sudaro 3,2 proc. ilgalaikių projektų savanorių, 6,7 proc. tarptautinę savanorišką veiklą
besirenkančiųjų ir 4,5 proc. savanoriaujančiųjų trumpalaikėse iniciatyvose. Aukštesnįjį išsilavinimą
turintys sudaro 5,4 proc. ilgalaikiuose projektuose savanoriaujančiųjų, 6,7 proc. dalyvaujančių
tarptautinėje savanoriškoje veikloje ir 8,1 proc. besirenkančiųjų trumpalaikę savanorystę. Savanoriai
su viduriniu išsilavinimu sudaro 25,8 proc. ilgalaikę savanorišką veiklą besirenkančiųjų, 6,7 proc.
tarptautinių savanorių ir 22 proc. trumpalaikę savanorystę besirenkančiųjų. Tarp ilgalaikę savanorystę
atliekančių pagrindinį išsilavinimą turi 16,7 proc., tarp tarptautinę - 33,3 proc., o tarp trumpalaikę -
26,2 proc.
Savanorio įgytas išsilavinimas neturi statistiškai reikšmingos įtakos jo savanorystės tipo pasirinkimui
- tarp visų išsilavinimo lygių savanorių populiariausia trumpalaikė savanorystė, mažiau populiari -
ilgalaikė, o mažiausiai populiarumo sulaukia tarptautiniai savanoriški projektai.
Įdomu, jog savanoriaujančių asmenų darbo statusas neturi įtakos savanoriškos veiklos tipo
pasirinkimui. Tiek tarp dirbančių savanorių, tiek tarp darbo neturinčiųjų populiariausia yra
trumpalaikė savanorystė - ją renkasi 58,3 proc. dirbančių ir 66,4 proc. nedirbančių savanorių.
Ilgalaike savanoriška veikla užsiima 39 proc. dirbančiųjų ir 29,5 proc. nedirbančiųjų, o
tarptautiniuose projektuose dalyvaujantys sudaro 2,4 proc. dirbančių savanorių bei 3,3 proc.
nedirbančiųjų.
Nors didžioji dalis savanoriaujančių asmenų yra dirbantys, tarp tarptautinėje savanorystėje
dalyvaujančiųjų daugiau yra nedirbančių asmenų - 53,3 proc. Kituose savanorystės tipuose daugiau
dirbančių savanorių - jie sudaro 61,8 proc. ilgalaikių savanorių ir 51,8 proc. trumpalaikių.
Aptariamos trys didžiausios Lietuvos apskritys: Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos.
Tarp Vilniaus apskrityje gyvenančių savanorių populiariausia trumpalaikė savanorystė - ją renkasi
56,6 %, 40 % dalyvauja ilgalaikėje savanoriškoje veikloje, o mažiausiai populiari yra tarptautinė
savanorystė - ja užsiima vos 2.93 %.
Kauno apskrityje taip pat populiariausia trumpalaikė savanorystė - ja užsiima 53.8 % Kauno
apskrityje gyvenančių savanorių. Ilgalaike savanoriška veikla užsiima 42,5 %, o tarptautine
savanoryste 3.8 % Kauno apskrities savanorių.
Klaipėdos apskrityje vėlgi populiariausia tapo trumpalaikė savanorystė - ją renkasi 64.3% Klaipėdos
apskrities savanorių. Ilgalaike savanoriška veikla užsiimantys sudaro 25 %, o tarptautine - 7.14 %
Klaipėdos apskrities savanoriaujančių gyventojų.
Atlikto populiacijų homogeniškumo testo rezultatai rodo, jog skirtingų Lietuvos apskričių savanorių
savanoriškos veiklos tipo pasirinkimas nėra vienodas. Galima pastebėti, kad Klaipėdos bei Alytaus
apskrities savanoriai statistiškai reikšmingai labiau linkę dalyvauti tarptautinėje savanorystėje, nei
kitose apskrityse gyvenantys asmenys. Vilniaus bei Kauno apskrityse savanorių, besirenkančių atlikti
ilgalaikę savanorystę, dalys yra neproporcingai didelės, lyginant su kitų apskričių gyventojais.
Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių savanoriai išsiskiria iš kitų itin mažu ilgalaike savanoryste
užsiimančių asmenų kiekiu.
15