SKIRTINGI IR LYGŪS
39
Vakarų Europos kraštuose pirmosios privačios kurčiųjų mokyklose-institutai įsteigti daugiausia dvasininkų ir aukštuomenės pradėjo veikti XVIII amžiuje. Praslinkus keleriems metams po Pirmojo pasaulinio karo, tokių kurčiųjų švietimo įstaigų buvo: Europoje – 438, Amerikoje -200 ir viena aukštoji mokykla (universitetas), Azijoje – 116, Afrikoje – 5, Australijoje – 4. Lietuva tuomet tik kėlėsi naujam savarankiškam gyvenimui.
Lietuvoje kurčiuosius pradėta mokyti XIX amžiaus pradžioje. Mokymo pradžia laikytini 1805 m., kai vienuolis Anzelmas, susidomėjęs kurčiais vaikais, pasimokęs metus Vienoje, grįžęs į Lietuvą mokė kurčiuosius privačiai, nors kurčiųjų mokyklos dar nebuvo.
Po 1991 metų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kurčiųjų mokyklos arba kurčiųjų klasės pradedamos steigti daugelyje miestų prie bendrojo lavinimo mokyklų, atidaromos darželių grupės.
Šiandien kurčių ir neprigirdinčių vaikų ugdymą reglamentuoja LR švietimo įstatymas.
Daug sutrikusios klausos vaikų lanko bendruosius darželius ir mokyklas, tai yra mokosi integruotai, tokiu atveju jie privalo gauti papildomą specialistų pagalbą. Dalis kurčiųjų ir neprigirdinčių vaikų mokosi specialiose kurčiųjų ugdymo įstaigose. atveju, labai svarbu, kad mokykloje vaikas gautų reikiamą pagalbą pagal savo individualius poreikius.
Ir vienu ir kitu atveju, labai svarbu, kad mokykloje vaikas gautų reikiamą pagalbą pagal savo individualius poreikius.
VALSTYBĖ ĮSIPAREIGOJA ...
Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 straipsnyje nurodyta, kad „Valstybės, šios Konvencijos Šalys, suteikia neįgaliesiems galimybę įgyti gyvenimo ir socialinio vystymosi įgūdžių, kad sudarytų sąlygas jiems visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti švietimo procese ir bendruomenės gyvenime. ... imasi atitinkamų priemonių, tarp jų: sudaryti sąlygas mokytis gestų kalbos ir skatinti kurčiųjų bendruomenės kalbinį identitetą, užtikrinti, kad neregių, kurčių arba kurčneregių asmenų, o visų pirma tokį neįgalumą turinčių vaikų, švietimas vyktų asmeniui tinkamiausiomis kalbomis, bendravimo būdais ir priemonėmis ir aplinkoje, kuri geriausiai skatina akademinį ir socialinį vystymąsi.
Siekdamos padėti užtikrinti šios teisės įgyvendinimą, valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi atitinkamų priemonių, kad įdarbintų mokytojus, įskaitant neįgalius mokytojus, mokančius gestų kalbą ir (arba) Brailio abėcėlę, ir apmokytų visuose švietimo lygmenyse dirbančius specialistus ir personalą.“.
Žmonės, turintys klausos sutrikimą, priklauso vienai atskirai mažumos grupei, kurios nariai išsibarstė po visą pasaulį. Dažnai jų elgesys, veido išraiška ar kalba aplinkiniams atrodo keisti, tačiau jiems patiems tai yra savaime suprantami dalykai, kurie yra neatsiejami nuo jų kultūros.