SKIRTINGI IR LYGŪS
Kaip bebūtų liūdna, tačiau yra ir dar situacijų…
Štai atvejis. Diskusijos metu mama Jolanta papasakojo, kad jos mergaitė yra autistė nuo gimimo, bet yra gabi mergaitė. Turi labai aukštą intelektą. Mokosi pagal bendrąsias ugdymo programas. Pamokos metu labai greitai atlieka užduotis ir dėl to, jai dažnai tenka laukti kitų mokinių.
Mergaitė nenori eiti į mokyklą, nemato motyvacijos, nes jai yra tiesiog neįdomu...Klasiokai nelabai nori su ja bendrauti... Tėvai negali nieko padaryti nes kai pradeda „versti“ eiti į mokyklą, mergaitė pradeda verkti ir net šlapintis...
O jai tiesiog reikėtų daugiau veiklos, gal net padėti kam nors iš klasiokų atlikti užduotis ar išvalyti lentą, bet yra kaip yra...
Vienas atvejis?
STATISTIKA
36
„...mokykloje girdime jog esame”kažkokie keisti”, dėl to turime ką turime, dukra tiesiog NENORI eiti į mokyklą, nes jai ten yra nuobodu...“
„AR TIKRAI VIENO VAIKO INTEGRACIJA SVARBIAU UŽ KITŲ 22 VAIKŲ TEISĘ Į KOKYBIŠKĄ UGDYMĄ, JŲ SAUGUMĄ?
Socialinė integracija, reikia pripažinti, nepavyko, nes buvo bandoma mechaniškai perkelti vaikus į bendrojo lavinimo mokyklas, nekeičiant mokymosi formų, metodų, proceso, galų gale, mąstymo.
Nepavyko sukurti mokyklos, kurioje lygiomis teisėmis mokytųsi visi drauge.
Nepavyko pakeistinei visuomenės, nei švietimo bendruomenės nuostatų, kad visi vaikai privalo ir gali mokytis drauge, be diskriminacijos, jog žmogaus su negalia buvimas bendrojo lavinimo mokykloje gali atnešti naudą visiems.
Įtraukiam ugdymui įgyvendinti būtini Švietimo įstatymo pokyčiai, įpareigojantys mokyklas priimti visus vaikus nepaisant jų negalios ir sudarytijiems tinkamas sąlygas mokytis kartu su visais. Tik tokiu būdu bus įgyvendinta Lietuvos švietimo strategija, Geros mokyklos koncepcija ir valstybės įsipareigojimas gerbti vaiko teises.