neįgalumas yra kontroliuojamas ar ne. Nors dauguma fizinių negalių yra nekontroliuojamos, tačiau tokios kaip anoreksija, persivalgymas, homosexualumas, AIDS yra pateikiamos kaip kontroliuojamos. Todėl šios kontroliuojamos stigmos yra daug labiau niekinamos, nes jos pasirenkamos.
Trečioji dimencija yra judėjimo apsunkinimo dimencija. Kaip jau ankščiau minėjau, moteris kuri neteko kojos nebus stipriai stigmatizuojama, nes ji vis dar įgali ir galinti judėti. Žmogus kuris nuo gimimo paralyžiuotas yra labai ribotas judėjimo atžvilgiu, todėl jo stigma yra labiau matoma ir daug sunkensnė.
Visuomenės priėmimas
Yra keletas būdų kaip galima šias stigmas pašalinti ar supaprastinti bendravimą tarp žmonių. Apart pačių neįgaliųjų, likusi pasaulio dalis gali stengtis tai padaryti, nes jie ir yra stigmatizuotojai. Vienas iš tokių priemonių yra dėmesio nekreipimas. Į žmogu žvelgiama kaip ir bet kokį kitą ir neišskiriama jo negalia kaip kažkas tokio svarbaus, dėl ko jis turėtų būti menkinamas. Tai nori pasiekti ir didžioji dalis fizinę negalią turinčių žmonių.
Kitas būdas kaip pašainti tokią stigmą yra pripažinimas. Visi visuomenės nariai turi suprasti, kad neįgalieji žmonės yra tikrai nėįgalūs, tačiau jų stigmatizuoti dėl to nereikia. Taip buvo, yra ir bus. Pripažinus tokį dalyką, fiziniame pasaultyje atsirastų daug daugiau specialių liftų, privažiavimų ir kit pagalbos priemonių.
Trečiasis būdas kaip būtų galima pašalinti šią stigmą yra pačių neįgaliųjų prašymas padėti. Taip parodant „taip aš turiu stigmą ir jos neslėpiu“. Neįgaliąjam žmogui paprašius jį užstumti laiptais į viršų, ar pagelbėti apsiperkant būtų panaikinamas bendravimo barjeras. Žmonės labiau priimtų vieni kitus ir mažiau kreiptų dėmesį į pačią problemą ir daugiau į patį bendravimą,
Paskutinis mano norimas paminėti būdas yra medijos pakeitimas. Daug priežaščių dėl kurių prasisdeda stigmatizacija atsiranda iš medijų: televizijos, laikraščių, straipsnių. Čia žmonėms iš tiesų yra įvardijami kaip blogi ir nenormalūs ir visuomenė yra išmokinama jų nekesti. Pakeitus mediją, ją padarius daug paprastesnę ir mandagesnę, žmonių demonivizavimas pasibaigtų.
Išvados
Visgi pasaulyje yra negalės žmonių, ir nuo to stebuklingų vaistų nėra. Jie taipogi yra visuomenės dalis ir nuo to niekur nepabėgsime. Mums nereikėtų šių žmonių vengti, jų bijoti ar iš jų tyčiotis. Pasaulis turėtų būti labiau tolerantiškas ir labiau atleidžiantis, taip būtų daug lengviau gyventi ir daug papraščiau susigyventi. Tikiuosi šis straipsnis padės žmonėms suprasti jog stigmatizacija yra žiaurus dalykas, dėl kurio kenčia ne tik mūsų stigmatizuojami, tačiau ir męs patys.
Literatūros sąrašas:
1.Vosyliūtė, A., Negalės žmonės, Vilnius, Lietuvos socialinių tyrimų centras, 2009: 12-16.
2.Heatherton, T. F., Kleck, R. E., Helb, M. R., Hull, J. G., The social psychology of Stigma, New York, London, Guilford Press, 2003: 419-440.
3.Eriksen, T. H., Small Places Large Issues - An Introduction to Social and Cultural Anthropology 2nd edition, London, Pluto Press, 2010: 40-73.
4.Karp, D. A., The Burden of Sympathy: How Families Cope with Mental Illness, 2000: 21-38.
5.Pelka, F., Companion to the Disability Rights Movement, ABC-CLIO, 1997: 35, 40, 65, 152, 258, 400.
Šaltiniai:
1.http://www.vdu.lt/wp-content/uploads/2013/07/Metodine-medziaga.pdf, Ką verta žinoti apie neįgaliųjų integraciją?, 2013.
2.http://gip-vilnius.lt/lt/projektai/igyvendinti/zmoniu_turinciu_proto_ir_psichikos_negalia_idarbinimas, Žmonių, turinčių proto ir psichikos negalią, įdarbinimas, 2004.
STIGMA
57