nustatantis teisinę karaimų padėtį Lietuvoje
yra valdovo Kazimiero 1441 m. privilegija,
suteikianti Trakų karaimams tokią pat
Magdeburgo teisę, kokią jau buvo gavę
Vilniaus, Trakų ir Kauno miestai.
Trakuose gyvenantys karaimai užėmė atskirą
miesto dalį, kuri buvo savarankiškai jų
administruojama ir traktuojama kaip atskiras
miestas, turėjęs net savo miesto antspaudą.
Privilegijos
Lietuvos
didžiojoje
kunigaikštystėje
buvo
išduodamos
ir
atskiriems
asmenims.
Istorikas
Jozefas
Wierzynskis rašė apie dokumentą, kurį 1706
m. buvo išdavęs Vilniaus kaštelionas, LDK
etmonas kunigaikštis Mykolas Kaributas
Wisniowieckis: "senam mano namų tarnui, o
dabar mano rūmų daktarui Abraomui
Moskevičiui, Pasvalio karaimui, kuris yra
ypatingai mano globojamas".
Dokumente
pažymima,
kad
globotinis šiandien ir visados
atleidžiamas nuo bet kokių
mokesčių ir karo prievolės. O jei
kas kėsinsis į jo namų turtą ar
šiam raštui nepaklus, tas bus ne
tik teisiamas, bet ir baudžiamas
mirties bausme.
Lietuvos rusai
Pirmieji rytų slavai Lietuvos
teritorijoje
apsigyveno
dar
viduramžiais. Tai buvo daugiausia
pirkliai ir amatininkai. XVII a. čia
pradėjo keltis sentikiai, persekioti
savo tėvynėje. Daugiau rusų ėmė
keltis
po
Abiejų
Tautų
Respublikos
padalinimo
kai
didžioji Lietuvos dalis, išskyrus
Užnemunę,
atiteko
Rusijos
imperijai. Rusai buvo paskirti į
dalį
valdžios
postų,
nors
daugiausia valdžioje dominavo
lenkai. Rusai kėlėsi į Vilnių, Kauną,
o
Zarasai
(tada
vadinti
Vaitas, kaip vėliau ir dvasinė valdyba, beveik Novoaleksandrovsku)
tapo
populiariu
visada rezidavo Trakuose, kurie buvo karaimus imperijos kurortu. Po 1863 m. sukilimo rusų
vienijantis centras.
imigracija dar labiau sustiprėjo. Daugumą to
Į atsakingą vaito postą paprastai būdavo meto imigrantų sudarė kariškiai, valdininkai ir
renkami
labiausiai
išsilavinę,
garbingi jų šeimų nariai.
bendruomenės
žmonės
visuotiname
Pirmojo pasaulinio karo metu dalis rusų
susirinkime. Išrinktąjį vaitą tvirtindavo pats pasitraukė iš Lietuvos. Tačiau, susikūrus
valdovas arba, jo pavedimu, Trakų vaivada. nepriklausomai Lietuvai su laikinąja sostine
Pagal ano meto paprotį vaitai savo pareigas Kaune, į buvusias Vilniaus ir Kauno gubernijas
turėjo eiti iki gyvos galvos. Vaito teismui grįžo nemažai rusų, gimusių šiuose kraštuose.
priklausė civilinės bylos, o baudžiamosios - tik Be to, atvyko ir daugiau emigrantrų iš Rusijos,
dėl nedidelių nusikaltimų.
ieškančių prieglobsčio nuo bolševikinio
"Karaimai,- rašė XIX a. lenkų rašytojas teroro. Naujieji atvykėliai dažniausiai buvo
Wladyslawas Sirokomla,- ipso iure buvo tarsi išsilavinę, intelektualūs žmonės, kvalifikuoti
pusbajoriai, bent jau buvo laikomi tiesiogine specialistai. Dėl to kultūrinis tarpukario
prasme krašto piliečiais, ne svetima gentimi."
Lietuvos rusų gyvenimas suaktyvėjo. Veikė