Živilė Rinkevičiūtė
Visiems ne naujiena, kad pasaulyje yra
daugybė aplink mus supančių kultūrinių
mažumų. Vienos labiau žinomos ir girdimos,
kitos mažiau, tačiau visos susiduria su tomis
pačiomis problemomis- diskriminacija ir
stigmatizacija. Mūsų žurnalui duoti interviu
sutiko atstovas priklausantis puikiai žinomai
kultūrinei
mažumai
–
homoseksualams.
Mano vardas Andrius, man 23
metai ir aš esu homoseksualus.
Homoseksualus ir nebijau to
pripažinti ar garsiai ištarti. Jau
ketveri metai gyvenu jungtinėje
karalystėje.
Atvykau čia iš
Panevėžio,
kur
leidau
savo
vaikystės dienas, mokiausi ir kūriau
svajones apie gerą ir šviesią ateitį.
Tačiau
kartais
likimas
taip
susiklosto kad tenka viską mesti
pamiršti apie svajones ir priimti
iššūkius,
pažvelgti į gyvenimą
kitomis akimis, taip atsitiko ir man
kai
po
paskutinio
brandos
egzamino aš nusprendžiau palikti
tėvynę ir bandyti ieškoti laimės
svetur ir štai aš čia Anglijoje, kur jau
gan ilgą laiką kuriu savo gyvenimą,
ir
galėčiau
pripažinti
ir
pasididžiuoti gal būt, jog gan
sėkmingai ir manau geresni nei
galėčiau gauti Lietuvoje (šypsosi).
- Esate labai drąsus, pripažindamas
apie
homoseksualumą.
Kada
supratote jog Jus traukia tos
pačios lyties atstovai?
Labai sunku nustatyti tikslią datą ir laiką
kuomet supranti jog esu gėjus. Nemanau, kad
nors vienas iš mūsų tai galėtų nusakyti, turiu
omeny homoseksualius žmones. Ammm
Gėjumi, lesbiete ar biseksualiu žmogumi