amžiaus asmenys dažnai sužino, kad jų amžius
arba net patirtis yra kliūtis įsidarbinti. Dažnai
žmonės neturi įrodymų dėl diskriminacijos
įsidarbinimo metu, abejoja ar gali ką nors
pakeisti skųsdamiesi, tiesiog susitaiko su tuo,
kad darbą vyresniam asmeniui gauti sunkiau,
kai kuriais atvejais netgi patys sutinka išeiti iš
darbo savo n oru.
Viso pasaulio visuomenė
sensta.
Šis
demografinis procesas vyksta ir Lietuvoje.
Mūsų visuomenėje vienas iš 5 žmonių yra
sulaukęs
60
metų amžiaus.
Didelė
emigracija
iš
šalies
pasiglemžia dalį
jaunų, darbingo
amžiaus žmonių,
taigi problema
tampa
labai
aktuali,
o
diskriminacija dėl amžiaus
yra opus
klausimas visiems žmonėms. Todėl, kad
skirtingai nuo kitų diskriminacijos rūšių,
diskriminaciją dėl amžiaus gali patirti
kiekvienas žmogus bet kuriame savo
gyvenimo etape. Aktualu, kad ir vyresnio
amžiaus sulaukę žmonės galėtų kuo ilgiau likti
darbingais, dalyvauti ekonominėje, kūrybinėje,
gamybinėje veikloje, dalyvauti visuomenės
gyvenime. Svarbu, kad žmonės į šią veiklą
būtų be kliūčių priimami ir nebūtų išstumiami
iš gyvenimo, ar diskriminuojami dėl amžiaus.
Lygiai taip pat svarbu, kad ir jaunimas būtų
įtrauktas į darbo rinką, nebūtų atstumiamas
dėl darbo patirties nebuvimo. Kad jaunuoliai
neemigruotų iš šalies, susidūrę su pirmaisiais
sunkumais, įžengiant į darbo rinką. Lietuvoje
jaunų žmonių (nuo darbo pradžios iki 30m.)
gyvena apie pusę milijono, panašiai ir vyresnio
amžiaus žmonių (50-70 m.) gyventojų.
Lietuvoje gyvena apie
milijonas žmonių,
potencialiai galinčių patirti diskriminaciją dėl
amžiaus, taigi, praktiškai, kiekvienas iš mūsų.
reglamentuojamas
tarptautiniuose
dokumentuose ir Lietuvos Respublikos teisės
aktuose. Lygiateisiškumą pažeidžianti veikla –
diskriminacija – yra draudžiama, todėl ir
siekiama sudaryti sąlygas lygiateisiškumui
užtikrinti ir įgyvendinti. Paties lygiateisiškumo
turinys nuolat kinta.
Teisinio reguliavimo prasme nė viena lytis
nėra pranašesnė už kitą. Lygiateisiškumas
reiškia, kad įstatymas neatsižvelgia į lyčių
skirtingumą. Tas skirtingumas neturi vaidinti
visuomenėje jokio vaidmens. Jį užgniaužia
politinė santvarka. Socialiniai vyro ir moters
vaidmenys gali būti įtvirtinti įstatymu
arba stengiamasi šiuos vaidmenys pripažinti
kiek įmanoma neutraliau. Tačiau dėl lyties
diskriminacija daug dažniau patiria moterys,
joms sunkiau susirasti darbą užimant aukštus
postus, jų atlyginimai mažesni nei vyrų.
Dauguma darbdavių tiesiog nenori priimti į
darbą moterų nes jų nuomone vyrai yra
patikimiau , nes susirgus vaikui iš darbo
prašysis moteris, o ne vyras. Įgyvendindamas
lygias moterų ir vyrų teises, darbdavys privalo
priimdamas į darbą taikyti vienodus atrankos
kriterijus, išskyrus tam tikrą darbą, kurį gali
atlikti tik konkrečios lyties
tobulinti
kvalifikaciją, taikyti vienodas lengvatas;
naudoti vienodus kokybės vertinimo kriterijus;
imtis priemonių, kad darbuotojas nepatirtų
seksualinio priekabiavimo; imtis priemonių,
kad darbuotojas, pateikęs skundą dėl
diskriminacijos, nebūtų persekiojamas.
Diskriminacija dėl orientacijos
Europos Sąjunga yra susirūpinusi ir smerkia
netoleranciją ir diskriminaciją lesbiečių, gėjų,
biseksualių ir translyčių asmenų atžvilgiu
Europos Tarybos valstybėse narėse. Tokia
diskriminacija yra nepriimtina šiandieninėje
Europoje ir pažeidžia žmogaus teises. Visos
žmogaus teisės, įskaitant saviraiškos ir
susirinkimų laisves, galioja vienodai visiems
asmenims, tarp jų ir LGBT asmenis. Europos
Sąjunga smerkia kiekvieną homofobijos ir
Diskriminacija dėl lyties
transfobijos reiškinį.
Skirtingai,
nei
dažnai
manoma,
Jau ne vienerius metus mūsų visuomenėje homoseksualais paprastai netampama dėl
vyksta diskusija apie lyčių lygybės užtikrinimą. nesėkmingų santykių su tėvais, patyrus lytinę
Lygiateisiškumas, kaip vienas iš pagrindinių prievartą, dėl lytinių hormonų kiekio kraujyje
žmogaus
teisių
principų,
yra ar apėmus baimei ar neapykantai priešingos