kad jos galėtų valdyti pinigus, kuriuos joms
uždirbtų vyrai, parduodantys savo kūną.
Šiandien prekyba žmonėmis – tarptautinė
problema, nes kasmet dešimtys tūkstančių
moterų palieka namus, ieškodamos darbo ir
geresnio gyvenimo užsienyje. Apgaule,
prievarta ar kitokiais būdais (grasinimais,
šantažu) nusikalstamo
pasaulio atstovai
verčia
moteris
Pažeidžiamos
vergiškai dirbti,
moters laisvės ir
neretai
atima
orumas ( Smurtas,
prekyba
joms
moterimis,
dokumentus,
priverstinė
asmeninę laisvę,
prostitucija.
jos
dirba
tarnaitėmis,
slaugėmis,
auklėmis,
šokėjomis, padavėjomis, yra įtraukiamos į
priverstinę prostituciją. Moterys pakliūva į
įstatymų nereguliuojamas verslo bei paslaugų
sritis, kur patiria fizinę ir psichologinę
prievartą, darbdavio savivalę, negauna
uždarbio – kitaip tariant, nuolat pažeidžiamos
jų teisės.
Verta susimąstyti, ar tik ne dėl moterims
klijuojamų etikečių tokių kaip “ moteris negali
būti gera direktorė ”, “ Moteris negali užimti
aukštesnių pareigų, nes tai kur kas geriau daro
vyras” , visuomenė pastūmėja moteris link
prostitucijos? Moters gyvenimas yra apribotais
namais, tad daugumą jų nedirba, o jei ir dirba
užima žemus postus, tad ir jų atlyginimas yra
žymiai mažesnis, nei vyrų. Kodėl moterys
tampa prostitutėmis? Žinoma, kad ne iš gero
gyvenimo, o dėl pinigų stygiaus… Tokiu atveju,
visuomenėje dominuojanti kultūraklijuodama
“ etiketes “, pastūmėja moteris pardavinėti
savo kūną. Taigi moterys vėl
yra
stigmatizuojamos, tik šį kartą ne tik kaip
moterys, bet ir kaip prostitutės.
Reikia pastebėti, kad, nepaisant visuomenėje
plintančių tolerancijos nuostatų, etikečių „
klijavimas “ ir toliau lieka mėgstamu piliečių
užsiėmimu. Nors gyvenam moderniais laikais,
tačiau mąstom dar sovietiniu laikotarpiu.
Blogiausia yra tai, jog dedamos etiketes ant
moterų, kaip ant prekių, sudelioja jų
gyvenimus į tam tikras jau iš anksto žinomas
lentynas. Toks žmonių skirstymas, gali
pastūmėti save vertinti kritiškai , jaustis
menkavertiškai ir privesti moterį prie savo
kūno pardavinėjimo, kaip iki savaime
suprantamo dalyko, todėl ne kiekviena moteris
turės ryžto kovoti už savo teises. Visas nueitas
kelias nuo stigmos užsimezgimo galvoje iki
įsitvirtinimo
širdyje,
vainikuojasi
netolerancija. Kai paprasčiausiai atmetama
viskas,
kad
nedera
su
įsitikinimu.
Literatūros sąrašas:
1. Caputi, J., Everyday Pornografy, London, SAGE Publications, 2004: 444.
2. Daly, R., Gender and the Welfare State. Care, Work and Welfare in Europe and the USA,
Cambrigde, Polity Press, 2003: 49.
3. Elshtain, J. B., Vyro viešumas, moters privatumas, Vilnius, Pradai, 2002: 52.
4. Fraser, M., Quality in higher education: an international perspective, 1994: 101–111.
5. Geertz, C., The Interpretation of Cultures , New York , The Perseus Books Group, 2000: 36.
6. Graham, H., Caring: a Labour of Love, Finch, J., (sud. ), - A Labour of Love: Women, Work and
Caring, London, Routledge, 1983: 42.
7. Holliday, A., Hyde, M., Kullman, J., Intercultural Communication: an advanced resource
book for student, London, Routledge, 2010: 41-46.
8. Peggy, R. S., Female Power and Male Dominance: On the Origins of Sexual Inequality,
United states, Cambridge university press, 2000: 102.
9. Reingardienė, J., Europos lyčių lygybės strategija: kintančios lyčių politikos privalumai ir
grėsmės, Valantiejus, A., (sud. ), - Sociologija. Mintis ir veiksmas, Vilnius, 2004, (3): 13-27.