tai buvo viena iš pagrindinių auklėjimo Nagrinėjant šį klausimą kalba ilgametė patirtis,
priemonių. smurtinėje todėl jaunasis pedagogas palyginti šių laikų
visuomenėje, smurto atplaišas atsineša kartu visuomenės su tai, kas buvo ankščiau gali tik
kaip
Žmonės,
auklėjimo
užaugę
metodus:
„dabar
smurto
apraiškos yra, todėl nes mes užaugom visi
smurtinėje aplinkoje ir tradiciškai iš senovės
tai yra atėję“ (I.S.) Tačiau svarbu pabrėžti tai,
kad
tuometinės
ugdomos
vaikų
savybės
skiriasi nuo dabartinių. Ankščiau smurto
pagalba
buvo
ugdomas
nuolankumas,
paklusnumas – tai buvo laikomos teigiamomis
savybėmis, šiais laikais tai yra neigiama „Pvz.
pirmokui paauglys pasakys atiduok pinigus, jei
jis paklusnus, bijos autoriteto, tai taip ir
padarys, tik ar mums to reikia?“ (I.S.).
iš pasakojimų.
Kalbant
apie
ankščiau
bene
pagrindinį
ugdymui taikyta metodą – smurtą, galime
džiaugtis, kad vis dažniau išgirstame apie
pozityvias auklėjimo priemones ir alternatyvą
smurtui. Abu pedagogai pabrėžia, kad pokalbis
su vaiku ir motyvacija gali ir turi būti
pagrindiniai
auklėjimo
metodai:
„reiktų
kiekvieną kartą po nusižengimo atsisėsti su
vaiku ir pasikalbėti“ (D.A.). Žinoma, visada
turi būti nustatytos taisyklės arba susitarimai,
koks elgesys yra tinkamas, o koks ne. Tam
Šiuolaikinėje padaryti taip pat pasitelkiant paprasčiausią
visuomenėje pokalbį su vaiku. „Kai yra susitarimai,
ugdant išnyksta prievarta“ (I.S.).
vaiką
stengiamasi
išugdyti
kitas
savybes.
„Turim
išugdyti
visai
vaikams
stiprybę, atsparumą ir gerą valią.“ (I.S.)
Taigi šie interviu atkleidžia skirtingų kartų
pedagogų požiūrį į smurtą prieš vaikus, kaip
jis yra vertinamas, iš kur kilęs ir kaip galima jį
pakeisti pozityviomis auklėjimo priemonėmis.
26