politinio ir ekonominio raštingumo, dorinės ugdymą orientuotą būtent į vaiko poreikius.
kultūros brandos. Šie visuomeninio gyvenimo Mokyklose griežtos tvarkos, fizinių bausmių
pokyčiai įmanomi tik radikaliai reformuojant nėra. Mokykla gina vaiko teises, interesus.
Lietuvos švietimą, keliant jam iš esmės naujas Vaiko, mokinio vaidmuo visuomenėje įgavo
užduotis. Nes švietimas – pamatinis visuomenės kitą
raidos individualumą,
veiksnys,
pagrindas.
Kita
visų
vertus,
socialinių
reformų
švietimas
pavidalą.
Ugdymas
tenkinami
orientuotas
vaiko
į
poreikiai,
įstengs sudaromos individualios ugdymosi programos
deramai atlikti savo vaidmenį tik tuomet, kai jo pagal vaiko galimybes. Atsiranda vis naujos
raida lenks bendrąją visuomenės raidą (Lietuvos galimybės, pasirenkamos mokyklos, norimos
švietimo koncepcija). Po truputį šios idėjos studijų programos ne tik Lietuvoje, bet ir
įsigaliojo
ir
užsienio
šalyse.
Vaikas
visuomenės
vadovaujamasi Vykdomos
iki programos. Pedagogai nuolat tobulina savo
dažniau
Vis
ir
smurto
kurią
ir
gina
svarbiausia
jomis
šiol.
dalimi,
tapo
patyčių
įstatymai.
prevencinės
kvalifikaciją
garsiau kalbama apie vaiko individualumą,
LITERATŪRA
1. Bankauskienė N. 2000. Filologinio ugdymo virsmas Lietuvoje integracini kontroversij fone:
edukologinis žvilgsnis į XVI amžių. Socialiniai mokslai: 3 (24): 46 – 54.
2. Bruzgelevičienė R., Žadeikaitė L. 2008. Ugdymo paradigmų kaita XX – XXI a. sandūroje –
unikalaus Lietuvos švietimo istorijos reiškinys. Pedagogika: 89: 18 – 28.
3. Lietuvos
švietimo
įstatymas
1991.
https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.1480?jfwid=ky1at0v67 (žiūrėta 2019 - 04 – 25)
4. Lietuvos švietimo koncepcija 1992. https://www.smm.lt/uploads/documents/kiti/koncepcija1.htm
(žiūrėta 2019 - 04 – 25)
5. Raudys V. 2001. Tautinis ir religinis auklėjimas tarpukario Lietuvos mokykloje. (269 – 291).
6. Žilionis J. 2002. Švietimas Lietuvoje XX a.: praradimai ir atradimai. Pedagogika: 60 (16 – 20).
13