59
2019 m. Nr. 1 (498)
Laisvalaikiu savanorių pora mėgsta keliauti po Lietuvą
„Kariuomenė mums duoda daug. Mes
jai taip pat duodame, tačiau grąža,
mano nuomone, yra didesnė. Kiekvieną
kartą, dalyvaudami pratybose,
išmokstame vis naujų taktinių dalykų,
turimus įgūdžius tobuliname toliau.“
Eil. Monika Čepurnė
laikio leisti prie televizoriaus. Kariuomenė
mums duoda daug. Mes jai taip pat duo-
dame, tačiau grąža, mano nuomone, yra
didesnė. Labai daug naujų dalykų išmoks-
tame kariuomenėje, įgyjame specifinių
įgūdžių. Kiekvieną kartą, dalyvaudami
pratybose, išmokstame vis naujų takti-
nių dalykų, turimus įgūdžius tobuliname
toliau.“
Monika ir Gediminas džiaugiasi
pratybomis „Tvirtas skydas“
„Labai įdomios, netrūksta veiksmo.
Tobulėja mūsų komandinio darbo įgū-
džiai: pagal vadovybės nurodymą stebime
aplinką, stengiamės, kad mūsų neatpažin-
tų, tobuliname mažų padalinių taktiką,
padedame pildyti raportus. Patys netgi
siūlomės atlikti sudėtingesnes užduotis.
Sekame priešo karius, stengiamės juos
identifikuoti. Dabar esame paskirti į vadi-
namąjį žvalgybos ir Nekinetinių operacijų
skyrių – ŽNOS.“
Dirba Vilniuje, bet tarnauja
Raseinių kuopoje
Monika kilusi iš Kėdainių, pats Arūnas
augo prie Ariogalos. Dabar abu dirba Vil-
niuje. Kodėl pasirinko Kauno rinktinę ir
Raseinių kuopą? „Todėl, kad čia mano se-
nelių gimtinė. Neatmetu galimybės, – sako
Gediminas, – kad po 15–20 metų mes čia
ir apsigyvensime. Kol kas dėl finansų šito
padaryti negalime, nors provincija turi
daug žavesio. Vilnius, Lietuvos sostinė, ga-
limybių miestas, čia gražu, tačiau mieliau
renkamės tarnauti ten, kur yra giminės
šaknys.“
„Atėjus į Raseinių kuopą žlugo keletas
stereotipų apie Savanorių pajėgas, – sako
Monika. Visų pirma, girdėjau kalbant
apie didelę kaitą savanorių padaliniuose.
Raseiniuose taip nėra. Čia kuopa, tarsi
draugų grupė, o į būrį naujai atėjusieji
organiškai jį papildo ir tampa jo dalimi.
Džiugina bendravimas su kuopos vadovy-
be: kolegiškas ir nuoširdus. Kaita kuopoje
nedidelė, o jaunų karių vis daugėja. Patys
verbuojame naujus savanorius, įvairiomis
progomis bendraujame su šaukiamojo am-
žio jaunuoliais. Aptariame su jais įvairius
profesijos pasirinkimus ir kariuomenė yra
vienas iš mūsų siūlomų realių variantų.
Giminaičių vaikai domisi ir klausia, kaipgi
mums sekasi? Dabartinė karta dažnai yra
labai nepastovi, todėl neretai stebisi, kad
mūsų šeimai ši „kareiviška mada“ nepraei-
na, neatsibosta. Tuo tarpu mano močiutė,
visą laiką džiaugėsi mūsų pasirinkimu. Ji
vadina mus šaunuoliais ir sako, kad dabar,
nepaisant žilos senatvės, gali mėgautis
gyvendama laisvoje šalyje, būdama laisva.
Graudu, kad ji jau nebeturi jėgų išeiti į ga-
tvę, bet jos džiaugsmo dėl Laisvės užtenka
mums visiems.“
Vyr. eil. Michail Lysenko ir M. G. Čepurnovų asme-
ninio archyvo nuotraukos