52
Pagerbti partizanai –
pasipuošė medaliais
Pažymint Lietuvos kariuomenės atkūrimo šimtmetį Dainavos bei Dariaus ir Girėno
rinktinių kariai aplankė partizanus ir įteikė jiems Lietuvos kariuomenės medalius
kariams ir civiliams „100 metų atkurtai Lietuvos kariuomenei“.
ATMINTIS
Visos partizanų istorijos skirtingos, gal kam, kas pokario laikotarpiu domisi nuosekliai ir girdėtos ar kur skaitytos, tačiau čia patei-
kiamuose mažuose susitikimų nuotrupų aprašymuose slypinčios detalės kelia susižavėjimą: devintą dešimtį metų perkopę Lietuvos
partizanai į nūdienos Lietuvos gyvenimą žvelgia be nuoskaudų, nuoširdžiai vertina šiuolaikinės Lietuvos pasiekimus, į savo nugy-
ventus metus ir žygius žvelgia su gražiu filosofišku matymu, o pasakodami apie istorinius įvykius geba atrasti ironiškų akimirkų. Po
susitikimų su Jonu Kedu, Albina Norkute ir Romualdu Navicku ilgam išliko įspūdis, jog laisvės kovų dalyvių pasiaukojimas bei
pati laisvė – ne torto ar pyrago gabaliukas, kurio gali kiekvienam padalinti po truputį; Laisvė – viskas arba nieko.
Romualdas Navickas su žmona
Romualdas NAVICKAS-
JAUNUTIS
Albina Norkutė su broliu
Vytauto apygardos partizanas Albina NORKUTĖ-RAMUNĖ,
R. Navickas svečių laukė šventiškai pa-
sipuošęs, nusipirkęs tortą ir pakiliai nusi-
teikęs. Pradėję bendrauti supratome, kad
partizanas tikėjosi tik pokalbio, o buvo ma-
loniai nustebintas gavęs... medalį. Paprašy-
tas papasakoti apie nueitą gyvenimo ir kovų
prieš okupantus kelią savo nuopelnų nesu-
reikšmino, netgi atvirkščiai, pasidžiaugė,
kad slėpdamasis nuo stribų, nešildomose
slėptuvėse nė karto nebuvo susirgęs ir sakė:
„Nors kentėjau, bet iš esmės man nieko ne-
atsitiko. Va, žiūrėkit, su žmonele 59-ąsias
vestuvių metines skaičiuoju“. Kęstučio apygardos partizanų ryšininkė
Buvusi partizanų ryšininkė gavusi garbingą apdovanojimą nuoširdžiai jaudinosi, o
susėdus pokalbiui, pasidalino džiaugsmu, jog pagaliau gali gyventi laisvoje Lietuvoje.
Dešimtąją dešimtį skaičiuojanti Albina prisipažino, kad jai labai svarbu, jog keli patirti
suėmimai ir tremtis, taip pat brolio partizano nužudymas nenuėjo užmarštin. Labiau-
siai Albinai Norkutei-Ramunei įstrigo NKVD kankinimo metodai: kūno niekinimas,
karceris, psichologinis smurtas – viskas, tam, kad ji prisipažintų esanti susijusi su
partizanais. Tardymų metu specialiai buvo atvežtas, ką tik nužudyto jos brolio kūnas
atpažinimui. Albina Norkutė-Ramunė pasakė tik tiek, kad žuvęs partizanas yra jos
brolis „juk vis tiek jau miręs“, o kitų, šalia suguldytų partizanų kūnų, drąsi mergina
neidentifikavo, nors ir pažinojo. Buvusi partizanų ryšininkinė, pasipuošusi medaliu,
buvo pasiryžusi kitądien važiuoti į Vilnių, švęsti Valstybės atkūrimo dienos metinių.