26
ORIENTAVIMASIS
Naktinis orientacinis žygis šiame iš-
gyvenimo kurse buvo nestandartinis. Į jį
kariai išėjo iš žemėlapio ant popieriaus
skautės, per ribotą laiką, persipiešę tam
tikrą jo dalį. Piešė pasišviesdami tik rau-
donu žibintu, skiautėje pasižymėjo tik
svarbiausius, orientuotis vietovėje pade-
dančius objektus.
Naktiniame žygyje, be improvizuo-
to žemėlapio, kariai dar galėjo naudotis
kompasu. Tai buvo geras iššūkis: tie, kurie
žemėlapį persipiešė teisingai, spėjo į punk-
tą atvykti laiku ir savo pastogėse numigo
apie porą valandų. Kurie miške nuklydo ir
vėlavo – miego negavo visai.
Čia tikras išgyvenimo kurse dalyvaujančio žmogaus veidas, kad jis
yra ramus, šildosi, gamina maistą, o už nugaros jam matyti savadarbė
kurpinė, kurią naudojo naktį, orientacinio žygio metu. Karys laukia in-
struktoriaus, kuris ryte aplankys visų įsirengtas stovyklavietes ir nurodys
pasitaikiusias klaidas ar pagris už gerai atliktą darbą.
EKETĖ
Tai nebuvo privaloma šio kurso rung-
tis, todėl į ledinį vandenį šoko 90 proc.
pratybose dalyvaujančiųjų. Daugelis karių
tai darė pirmą kartą gyvenime. Bendru
sutarimu pirmosios šuoliams pasirengė 4
žygyje dalyvaujančios merginos, taip de-
monstruodamos savo drąsą ir motyvaciją
vaikinams. Tądien buvo savaitgalis, todėl
ant ežero ledo susirinko daug Trakuose
poilsiaujančių žmonių, turistų. Jie stebėjo
šiuos šuolius, kiekvieną jų palydėdami
griausmingomis ovacijomis, plojimais.
Beje, visi į eketę šokę kariai po maudynių
nesusirgo.
Kam kariams reikalingas toks iššūkis?
Labai svarbu, kad būdamas stresinėje situ-
acijoje, priėjęs prie ledinio vandens ir sto-
vėdamas ant eketės krašto žmogus gebėtų
vykdytų komandas. Kai asmuo atsiduria
stresinėje situacijoje jam tampa labai sun-
ku atlikti daugelį, iš pažiūros, paprastų
užduočių. Pavyzdžiui, kariui, stovinčiam
ant eketės krašto, liepiama savarankiškai
užsirišti mazgą – nepatikėsite, atsidūręs
įtampoje žmogus sunkiau atlieka šį veiks-
mą, nei būdamas ramybės būsenoje. Tada
karys turi pasisakyti: „Esu pasiruošęs“. Tai
yra savikontrolės išraiška, pasiryžimas už-
duoties vykdymui. Tada, pagal komandą,
karys įšoka į vandenį, paneria ir išneria, o
perplaukęs eketę, sustoja prie jos krašto ir
tebebūdamas vandenyje laukia komandos,
leidžiančios iš jos išlipti. Žmogų, visa gal-
va ir kūnu atsidūrusį lediniame vandenyje,
ištinka stiprus, maždaug pusės minutės
trukmės šokas: užspaudžiamas kvėpavi-
mas, kalbėti yra sunku, o dar tau neleidžia
išlipti... Vėliau pradedama suvokti aplinka,
grįžta orientacija, šokas praeina.
Kuomet prie eketės krašto stovintis karys pasako: „Esu pasiruošęs“ – yra savikontrolės išraiška, pasiryžimas užduoties vykdymui. Tada, pagal ko-
mandą, karys įšoka į vandenį, paneria ir išneria, o perplaukęs eketę, sustoja prie jos krašto ir, tebebūdamas vandenyje, laukia komandos, leidžiančios
iš jos išlipti.