15
2019 m. Nr. 1 (498)
Visų kariuomenių uniformos šiandien
kuriamos taip, kad kuo geriau maskuo-
tų karį, t. y. darytų jį kuo mažiau paste-
bimą, susiliejantį su aplinka. Taip buvo
ne visada. XVIII a. kariai dėvėjo vienodą
savo armijų aprangą, tačiau tuometinės jų
uniformos buvo puošnios, ryškiaspalvės
(žalios, mėlynos, raudonos), su gausybe
aksesuarų ir papuošimų.
Puošni uniforma buvo dalinio pasi-
didžiavimas, taip pat ja buvo siekiama
priešininkui padaryti kuo didesnį įspūdį
ir sukelti baimę. XIX a., kuomet ištobulėjo
šaunamieji ginklai, kariuomenės buvo pri-
verstos pereiti prie maskuojančios spalvos
uniformų. Kariai tapo sunkiau pastebimi,
todėl mažiau pažeidžiami, nes tuo metu
šaunamieji ginklai galėjo kauti priešą, ne
20 m atstumu, kaip anksčiau, o visu 100.
Taigi, tapo akivaizdu, jog ryškiai apsi-
rengęs karys – lengvas taikinys priešui.
Galutinai prie kuo mažiau pastebimų uni-
formų buvo pereita Pirmojo ir Antrojo
pasaulinių karų metais. Uniformos keitėsi
pagal mūšių pobūdį ir individualius karių
poreikius. Dar prieš prasidedant Antrajam
pasauliniam karui atsirado nemažai spe-
cializuotų karinių aprangų, kurios buvo
Pagrindinių maskuotės principų
nepaisymas gali išduoti karį.
Pagrindiniai komponentai,
kuriuos patyręs taiklusis šaulys
moka sumaniai paslėpti tai:
BLIZGĖJIMAS, SILUETAS,
SPALVA, ŠEŠĖLIS, GARSAS,
JUDĖJIMAS, KVAPAS
Tinkamai išnaudojus šių kom-
ponentų visumą karys turės
daugiau išlikimo galimybių.
Šaulys ne tik tinkamai užsimaskavęs pats, bet ir
pernykštės žolės kuokštais paslėpęs ginklą, pasi-
rinko gerą priedangą: užėmė poziciją krūmų tan-
kumyne, yra sunkiai pastebimas net iš arti
skirtos tik tankistams, lakūnams, povan-
deninio laivyno jūreiviams, žvalgams,
artileristams. Buvo kreipiamas dėmesys
tiek į sezoniškumą, tiek į geografiją, t. y.
žemynus, kuriuose daliniai turėjo vykdyti
karines operacijas.
Gr. Vygantas Vaičius pabrėžia, jog tai-
klusis šaulys privalo ne tik puikiai matyti
aplinką ir reikiamu momentu iššauti, bet
Maskuotė iš parankinių priemonių pavyzdys: veidas ir ginklas užmas-
kuoti pušų šakomis, dominuojančia vietovės augmenija, pečių linija
išlaužyta, rankas slepia pirštineė, laikrodžio ciferblatas nusuktas į riešo
vidinę pusę, kad kario neišduotų atspindys.
ir būti nepastebimas. „Geriausi maskavi-
mosi virtuozai yra laukiniai žvėrys, kurių
išlikimas tiesiogiai proporcingas maskuo-
tei. Šiuos elementus gyvūnija yra įgijusi
natūralios atrankos ir evoliucijos metu.
Tuo tarpu šaulys niekad neturės natūralios
maskuotės, ją privalės pasigaminti pats“, –
pasakoja instruktorius.
NUKELTA Į 16 PSL.
Vaizdas iš nugaros. Maskuotė nugaroje iš pušų šakelių susilieja aplin-
koje, suminkština siluetą.