52
Supratęs, kad turi būti ten,
kur kovos draugai
Kasmet, jau 27-erius metus minimos
Artūro Sakalausko metinės Alytuje
ir Vilniuje. Savanoriai kariuomenės
kūrėjai, dabartiniai kariai savanoriai,
šauliai, buvę bendražygiai ir vadai
kasmet išsako A. Sakalauskui gilios
pagarbos ir prasmės žodžius, dalijasi
tų nelengvų jaunai Lietuvos valstybei
dienų prisiminimais, žemai lenkdami
galvą prieš šio jauno kario savanorio
žygdarbį, už kurį jis sumokėjo aukš-
čiausią kainą – gyvybe.
ATMINTIS
1991 m. rugpjūčio 21 d. sovietų ar-
mijos kariškiai įvykdė provokaciją prie
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Ta-
rybos 1-ojo apsaugos posto. Susišaudymo
metu tarp sovietų kariškių ir savanorių
žūsta Savanoriškosios krašto apsaugos tar-
nybos savanoris Artūras Sakalauskas, dar
11 savanorių (J. Alyta, L. Kaladė, A. Mic-
kevičius, I. Kvedaravičius, A. Pėstininkas,
D. Joneikis, S. Tulevičius, A. Navickas,
A. Antanaitis, A. Buivydas, A. Gerulis)
sužeidžiami.
„Toks buvo paskutinis kraujo lašas dėl
Lietuvos laisvės ir Nepriklausomybės, pri-
simena Savanoris kariuomenės kūrėjas
dim. gen. ltn. Arvydas Pocius, – Po Artū-
ro Sakalausko niekas daugiau čia nežuvo.
Prisimenu 1991-ųjų rugpjūčio 21-ąją. Žiū-
rėjau į užaugusius ąžuolus, kurie pasodinti
Artūro Sakalausko atminimui: metai bėga,
atmintis gyva – jauni kariai čia prisiekia
– viskas teka tvarkinga vaga. Kiekvienais
metais, kai čia susirenkama – mintys su-
grąžina į 91-ųjų rugpjūtį, būtent tą rugpjū-
Savanoris kūrėjas Arvydas Pocius Aukš-
čiausioios Tarybos prieigose, A. Goštauto
gatvėje, 1991 m. ir 2018 m.