18
atvyks artimieji ir giminės. Pradžioje jau-
dinausi ir galvodavau, kaip atrodys mano
priesaikos diena, bet ilgainiui pastebėjau,
kad perėmiau vieną populiarią, nerašytą
kariuomenėje taisyklę: reikia išgyventi
tai, kas šiandien numatyta, o rytoj reikės
jaudintis dėl visai kitų iššūkių“.
J. eil. Greta KAVALIUKAITĖ
„Stovi rikiuotėje ir supranti, kad be
jokios įžangos, įsisiūbavimų ar apsip-
ratimo tu staiga priklausai šiai siste-
mai. Pirmąją dieną iš tiesų sunku,
nes reikia labai greitai save perlaužti
ir kažkaip iš naujo sudėlioti. Labai
ryškiai atsimenu pirmąjį vakarą:
savo kambaryje ant savo lovelių
susėdome uniformuotos ir viskas
atrodė kaip sapnas. Vakar ir šiandien
skiriasi kaip diena ir naktis“.
Dvyliktokė Greta Kavaliukaitė jau
žino, jog po Bazinio kurso ir priesaikos
Tėvynei, tarnaus 101-ojoje kuopoje, Dai-
navos rinktinėje. Merginą visada viliojo
karyba, kuri – jos nuomone – žmogui
suteikia tiek fizinio, tiek psichologinio
tobulėjimo galimybę. „Mano draugas yra
profesinės tarnybos karys, įveikęs Patrulio
kursą – tad aš, prisiklausiusi jo istorijų,
ir šiame kurse tikėjausi sudėtingų fizinių
iššūkių. Bet labai sunku nebuvo. Užtat
kurso pradžioje įstrigo visai kitos emoci-
jos: spaudimas ir stresas. Įsivaizduokite,
išaušus pirmosios dienos rytui, jau gauni
griežtas ir garsias komandas, kurios ka-
riuomenėje įprastos, bet atėjus iš civili-
nio pasaulio pirma, kas ateina į galvą jas
girdint: kažkas ant tavęs kažkodėl rėkia.
Stovi rikiuotėje ir supranti, kad be jokios
įžangos, įsisiūbavimų ar apsipratimo tu
staiga priklausai šiai sistemai. Pradžio-
je iš tiesų sunku, nes reikia labai greitai
save perlaužti ir kažkaip iš naujo sudėlioti.
Labai ryškiai atsimenu pirmąjį vakarą:
savo kambaryje ant savo lovelių susėdome
uniformuotos ir viskas atrodė kaip sa-
pnas. Užtat šiandien ir vakar skiriasi kaip
diena ir naktis. Šiandien, besibaigiant 3
savaitei, neįsivaizduoju kaip reikės grįžti į
civilinį gyvenimą. Į priesaikos ceremoniją
J. eil. Akvilė ALIŠAUSKAITĖ
J. eil. Julius KALENDRA
„Priesaika Tėvynei bus antroji
priesaika mano gyvenime, pirmoji
buvo santuokos sakramentas ir
įžadai mano išrinktajai prieš Dievą“
J. eil Julius Kalendra, jau žino, kad yra
paskirtas tarnauti 309-ojoje kuopoje Klai-
pėdoje, sako Savanorių pajėgas pasirinkęs,
nes norėjęs karybą ir pareigą Tėvynei su-
derinti su darbu, kadangi ir būstas, ir šei-
ma yra rimti įsipareigojimai, kurių reikia
paisyti. „Šis naktinis žygis buvo visoks...
išvargino neblogai. Naktį, ieškodami taš-
kų, prie kurių kiekvienas turėjome atsi-
žymėti ir parnešti vadams po asmenukę,
buvom ir į pelkynus nuklydę (čia mūsų
instruktorius pasistengė ) – tad fizinio
ir emocinio diskomforto užteko iki kaklo.
Tai toks mano įspūdis apie kario duoną
kasdieninę. Kai viskas baigsis kurse, išlai-
kysim testus, laukia priesaika Tėvynei. Tai
bus antroji priesaika mano gyvenime, pir-
moji buvo santuokos sakramentas ir įžadai
mano išrinktajai prieš Dievą. Šiandien
svarbiausia pasirodyti taip, kad instruk-
toriai būtų patenkinti mūsų pasiruošimu.
Džiaugiuosi apsisprendęs tapti KASP ka-
riu ir tiems, kas bando sumenkinti mūsų,
kariuomenėje tarnaujančiųjų, apsispren-
dimą atsakyčiau taip: tegu pabando ateiti
ir pažygiuoti, per naktį miške atlikti už-
duotis ir, šiek tiek numigus, toliau jas tęsti.
Lai šneka... o mes tarnaujam ir tarnausim,”
– pasakoja Julius.
„Prisieksiu Lietuvai kartu su čia
įgytais draugais, su kuriais kurso
metu tapome kaip kumštis: viską
darėme drauge ir niekada nepa-
liksime vieni kitų ištikus sudėtin-
gai situacijai.“
J. eil. Akvilė Ališauskaitė iš Anykš-
čių prisipažįsta, jog nors ir yra šaulė, bet
atėjus į BKSĮK kursą patyrė sunkių mo-
mentų: tai fizinis krūvis. „Tačiau, – sako,
– užsispyriau ir dariau. Ir padariau.“ Mer-
gina išsamiai pasakoja apie naktinį žygį
ir patirtus sunkumus prieš įsikuriant pa-
trulio bazėje: „Išbandymų buvo numatyta
– su kuprinėmis ir pabėgėti teko nemažą
atstumą, ir taktikos nemažai buvo kol, pa-
galiau, įsikūrėme savo patrulio bazėje, kur
ruošėmės naktiniam orientaciniam žygiui.
Iš bazės, suskirstyti grupėmis po 5 karius,
išėjome ieškoti pažymėtų taškų. Šis etapas
buvo ypač įdomus, nes tai buvo pirmas
kartas, kai orientacinis žygis vyko naktį.
Tik suradę visus taškus ir atnešę instruk-
toriams įrodymus, jau galėjom nusnūsti.
Miegoti man asmeniškai buvo šalta, o šeš-
tą rytą kėlėmės, susitvarkėme savo bu-
veines ir, papusryčiavę sausu daviniu, jau
stovėjome rikiuotėje, pasirengę dalyvauti
ataskaitinėse pratybose, kuriose numatyti
6 skirtingi punktai: taikinių nustatymas,
palapinsiausčių statymas, „judu – dengiu“
taktika, maskuotė ir kt. Esu šaulė, todėl
priesaiką jau esu davusi, taigi, prieš šią
nelabai stipriai jaudinuosi. Manau, kad
priesaikos tekstai iš esmės nesiskiria. Ypa-
tinga tai, kad prisieksiu Lietuvai kartu su
čia įgytais draugais, su kuriais kurso metu
tapome kaip kumštis: viską darėme drauge
ir niekada nepaliksime vieni kitų ištikus
sudėtingai situacijai.“