2018 m . Nr . 3 ( 496 ) 27
Dar kartą apie informacinius karus
KOMENTARAS
Kur slypi informacinio karo pavojus
Informacinės aplinkos neapibrėžia valstybių geografinės sienos , jų virtualiame pasaulyje tiesiog nėra . Informacijos vartotojams daroma įtaka per socialinius tinklus , interneto tinklalapius , televizijos kanalus . Lietuva nėra išskirtinė dėl savo geopolitinės padėties . Visą Vakarų pasaulį lemianti Rusija , siekia , kad Europa nebūtų vieninga ir solidari , bet būtų daugiabalsė .
Pirmiausia , per informacinę aplinką siekiama užvaldyti svetimos šalies piliečių širdis ir protus , o vėliau per juos ( pa ) veikti natūralią valstybės vystymosi raidą sau naudinga linkme . Jeigu informacinius ginklus lygintume su masinio naikinimo ginklais , turėtume pripažinti , jog informaciniai ginklai dar labiau efektyvesni . Po sėkmingos informacinės kampanijos gali būti sunaikintas pasitikėjimas valstybe , jos ateitimi , atsiranda prielaidos krizinėms situacijoms , kurios pajėgios išklibinti valstybės pamatus . Ir tik vėliau , į tokią teritoriją atėjusiems okupantams , lieka viskas – pastatai , infrastruktūra ir paveikta visuomenė , kurią lengva kontroliuoti . Informacinio karo nugalėti žmonės nebus linkę prisidėti prie valstybės gynimo .
Melagingos žinios internete , ar tai jau informacinis karas ?
Internete mirgančios vadinamosios „ fake news “ ( t . y . melagingosios žinutės ) yra informacinio karo dalis . Tiesa , jo fronto linija yra žymiai platesnė , o melagingosios žinios yra tik nedidelė mozaikos dalis . Netikras žinias kuriantieji dažniausiai siekia keleto tikslų : pasėti paniką , abejones , sukelti sumaištį ir paruošti dirvą galimai realiems veiksmams . Prisiminkime , kuomet buvo nuspręsta grąžinti šauktinių kariuomenę , socialinėje žiniasklaidoje pradėjo burtis priešiškai nusiteikusios grupės ir ,
Lietuvos karinė doktrina teigia : XXI amžius ir konfliktai – naujos karo erdvės . Viena jų – informacinė . Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kpt . Tomas Tauginas teigia , jog šiandien informacinė aplinka yra stebima , nuolat vertinama , į netikras žinias bei kitas priešiškos įtakos formas reaguojama , prieš jas taikomos prevencinės priemonės , o mūsų valstybė nuo informacinių grėsmių turi būti pasirengusi gintis .
susidarius kritinei masei , tų grupių lyderių iniciatyva buvo suorganizuotas mitingas V . Kudirkos aikštėje , Vilniuje 1 . Taip žodis virto kūnu , o veiksmai iš elektroninės erdvės persikėlė į realybę . Socialinėje erdvėje , be kurios savo gyvenimo neįsivaizduoja nūdienos visuomenė , dažniausiai svarbu ne informacijos patikimumas , o jos populiarumas . Tačiau , prieš dalinantis nepatikima informacija , kiekvienam reiktų rimtai pagalvoti , kodėl tai darome . Nebent norime tai paskelbti viešai , kad galėtume dekonstruoti galimą melą . Ugdykime savyje gebėjimą pažinti melagingas žinias ir priešišką propagandą . Tokie gebėjimai visuomenėje neatsiranda spragtelėjus pirštais : čia turėtų būti sustiprinta ir nuolatinė valstybinės politikos dalis , ypač svarbų vaidmenį paliekant švietimo sistemai . Pavyzdžiui , Švedijoje jau padinėse mokyklose ugdomas vaikų kritinis mąstymas , kaip informacijos sraute atskirti pelus nuo grūdų ir pasirinkti patikimus šaltinius 2 . Priešiška propaganda gali būti sumaniai paslėpta . Pavyzdžiui , svetainėse , kurios skirtos automobiliams , šaltiesiems ir šaunamiesiems ginklams , dažniausia auditorija – vyrai . Papildomam turiniui skirtose skiltyse neretai įterpiamas propagandinis turinys . Tai įprasta schema : sukūręs tikslinei auditorijai patrauklų turinį , gali žmones manipuliuoti papildomu „ infopurvu “.
Visame pasaulyje komunikavimas progresyviai persikelia į virtualią erdvę . Jauni žmonės nori būti informacijos srauto centre , tačiau ten lengva paklysti , nusvilti . Pavyzdžiui , Rusija , po to , kai buvo demaskuotos jos pajėgos Rytinėje Ukrainoje ,
1 https :// www . alfa . lt / straipsnis / 49854435 / protestavusius-pries-saukimus-nustelbe-palaikantyssalies-gynyba
2 https :// www . thelocal . se / 20170313 / swedishkids-to-learn-computer-coding-and-how-to-spotfake-news-in-primary-school uždraudė savo kariams publikuoti nuotraukas karinėse erdvėse , kovinių veiksmų vietose . Mūsų kariuomenėje yra patvirtinta komunikaciją reglamentuojanti tvarka , asmenukes leidžiama daryti kariniuose mokymuose , tačiau privaloma atsižvelgti , kad arti nebūtų ribotam arba tarnybiniam naudojimui skirtos informacijos . Kita vertus , nuolat save fiksuodami karinėje aplinkoje galite tapti svetimos šalies tarnybų interesų objektu .
Informacija viešumoje neatsiranda šiaip sau , visada būna priežastis ir motyvai dėl ko ji viešinama . Kadangi informacinio karo kontekstas labai platus , galimas ir vadinamasis „ Drugio “ efektas , kuomet įvykiai kitoje pasaulio šalyje įgauna rimtų padarinių mums : pvz ., lemiama gynyba , politika , ekonomika , kultūra . Kartais šios sritys gali būti sąmoningai supriešinamos . Tarkime , planuojant ir paskelbus apie naujus įsigijimus krašto apsaugos sistemoje ar tarptautinius karinius mokymus , iškart suaktyvėja vadinamųjų internetinių „ Kremliaus trolių “ bei Rusijos kontroliuojamos žiniasklaidos veikla , pasipila komentarai ir reportažai , kad pinigai švaistomi be reikalo ir geriau būtų juos atiduoti švietimui arba medicinai . Po tokio komentaro atsiranda pritariančių , bet nesuvokiančių , kad yra manipuliuojama jų emocijomis , siekiant supriešinti visuomenę ir nuteikti ją prieš kariuomenės modernizavimą ir kovinį pasirengimą .
Fiziškai saugodami savo teritorijas ir sienas , turime apsaugoti ir savo įsitikinimus bei vertybes . Kitaip , po daugelio metų , mūsų istoriją interpretuos svetimos šalies istorikai ir ideologai taip , kaip jiems naudinga , ką , beje , jie bando padaryti ir dabar . Pastaraisis metais pastebėta , kad Lietuvos karo istorija yra vienas iš intensyviausių informacinio karo laukų , kur pagrindiniai taikiniai yra laisvės kovų vadai . Jeigu tinkamai neapsaugosime savo istorijos , iš tautos atminties išnyks garbinga praeitis , kas ateityje gali turėti neprognozuojamų pasekmių mūsų šalies raidai . Valstybės stiprybės simboliai , paminklai , muziejai – turi gyvuoti ir liudyti . Laisvoje , demokratinėje šalyje išaugęs ir išsilavinęs jaunasis pilietis žinos Nepriklausomybės kainą , savo šalies istorijos išskirtinumą , o tokio žmogaus niekas iš pašalies neįtikins , kad kažkas turi ateiti ir jį „ išgelbėti ar išvaduoti “. Tokio žmogaus informacinis karas nepaveiks .