2018 m. Nr. 3( 496) 27
Dar kartą apie informacinius karus
KOMENTARAS
Kur slypi informacinio karo pavojus
Informacinės aplinkos neapibrėžia valstybių geografinės sienos, jų virtualiame pasaulyje tiesiog nėra. Informacijos vartotojams daroma įtaka per socialinius tinklus, interneto tinklalapius, televizijos kanalus. Lietuva nėra išskirtinė dėl savo geopolitinės padėties. Visą Vakarų pasaulį lemianti Rusija, siekia, kad Europa nebūtų vieninga ir solidari, bet būtų daugiabalsė.
Pirmiausia, per informacinę aplinką siekiama užvaldyti svetimos šalies piliečių širdis ir protus, o vėliau per juos( pa) veikti natūralią valstybės vystymosi raidą sau naudinga linkme. Jeigu informacinius ginklus lygintume su masinio naikinimo ginklais, turėtume pripažinti, jog informaciniai ginklai dar labiau efektyvesni. Po sėkmingos informacinės kampanijos gali būti sunaikintas pasitikėjimas valstybe, jos ateitimi, atsiranda prielaidos krizinėms situacijoms, kurios pajėgios išklibinti valstybės pamatus. Ir tik vėliau, į tokią teritoriją atėjusiems okupantams, lieka viskas – pastatai, infrastruktūra ir paveikta visuomenė, kurią lengva kontroliuoti. Informacinio karo nugalėti žmonės nebus linkę prisidėti prie valstybės gynimo.
Melagingos žinios internete, ar tai jau informacinis karas?
Internete mirgančios vadinamosios „ fake news“( t. y. melagingosios žinutės) yra informacinio karo dalis. Tiesa, jo fronto linija yra žymiai platesnė, o melagingosios žinios yra tik nedidelė mozaikos dalis. Netikras žinias kuriantieji dažniausiai siekia keleto tikslų: pasėti paniką, abejones, sukelti sumaištį ir paruošti dirvą galimai realiems veiksmams. Prisiminkime, kuomet buvo nuspręsta grąžinti šauktinių kariuomenę, socialinėje žiniasklaidoje pradėjo burtis priešiškai nusiteikusios grupės ir,
Lietuvos karinė doktrina teigia: XXI amžius ir konfliktai – naujos karo erdvės. Viena jų – informacinė. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovas kpt. Tomas Tauginas teigia, jog šiandien informacinė aplinka yra stebima, nuolat vertinama, į netikras žinias bei kitas priešiškos įtakos formas reaguojama, prieš jas taikomos prevencinės priemonės, o mūsų valstybė nuo informacinių grėsmių turi būti pasirengusi gintis.
susidarius kritinei masei, tų grupių lyderių iniciatyva buvo suorganizuotas mitingas V. Kudirkos aikštėje, Vilniuje 1. Taip žodis virto kūnu, o veiksmai iš elektroninės erdvės persikėlė į realybę. Socialinėje erdvėje, be kurios savo gyvenimo neįsivaizduoja nūdienos visuomenė, dažniausiai svarbu ne informacijos patikimumas, o jos populiarumas. Tačiau, prieš dalinantis nepatikima informacija, kiekvienam reiktų rimtai pagalvoti, kodėl tai darome. Nebent norime tai paskelbti viešai, kad galėtume dekonstruoti galimą melą. Ugdykime savyje gebėjimą pažinti melagingas žinias ir priešišką propagandą. Tokie gebėjimai visuomenėje neatsiranda spragtelėjus pirštais: čia turėtų būti sustiprinta ir nuolatinė valstybinės politikos dalis, ypač svarbų vaidmenį paliekant švietimo sistemai. Pavyzdžiui, Švedijoje jau padinėse mokyklose ugdomas vaikų kritinis mąstymas, kaip informacijos sraute atskirti pelus nuo grūdų ir pasirinkti patikimus šaltinius 2. Priešiška propaganda gali būti sumaniai paslėpta. Pavyzdžiui, svetainėse, kurios skirtos automobiliams, šaltiesiems ir šaunamiesiems ginklams, dažniausia auditorija – vyrai. Papildomam turiniui skirtose skiltyse neretai įterpiamas propagandinis turinys. Tai įprasta schema: sukūręs tikslinei auditorijai patrauklų turinį, gali žmones manipuliuoti papildomu „ infopurvu“.
Visame pasaulyje komunikavimas progresyviai persikelia į virtualią erdvę. Jauni žmonės nori būti informacijos srauto centre, tačiau ten lengva paklysti, nusvilti. Pavyzdžiui, Rusija, po to, kai buvo demaskuotos jos pajėgos Rytinėje Ukrainoje,
1 https:// www. alfa. lt / straipsnis / 49854435 / protestavusius-pries-saukimus-nustelbe-palaikantyssalies-gynyba
2 https:// www. thelocal. se / 20170313 / swedishkids-to-learn-computer-coding-and-how-to-spotfake-news-in-primary-school uždraudė savo kariams publikuoti nuotraukas karinėse erdvėse, kovinių veiksmų vietose. Mūsų kariuomenėje yra patvirtinta komunikaciją reglamentuojanti tvarka, asmenukes leidžiama daryti kariniuose mokymuose, tačiau privaloma atsižvelgti, kad arti nebūtų ribotam arba tarnybiniam naudojimui skirtos informacijos. Kita vertus, nuolat save fiksuodami karinėje aplinkoje galite tapti svetimos šalies tarnybų interesų objektu.
Informacija viešumoje neatsiranda šiaip sau, visada būna priežastis ir motyvai dėl ko ji viešinama. Kadangi informacinio karo kontekstas labai platus, galimas ir vadinamasis „ Drugio“ efektas, kuomet įvykiai kitoje pasaulio šalyje įgauna rimtų padarinių mums: pvz., lemiama gynyba, politika, ekonomika, kultūra. Kartais šios sritys gali būti sąmoningai supriešinamos. Tarkime, planuojant ir paskelbus apie naujus įsigijimus krašto apsaugos sistemoje ar tarptautinius karinius mokymus, iškart suaktyvėja vadinamųjų internetinių „ Kremliaus trolių“ bei Rusijos kontroliuojamos žiniasklaidos veikla, pasipila komentarai ir reportažai, kad pinigai švaistomi be reikalo ir geriau būtų juos atiduoti švietimui arba medicinai. Po tokio komentaro atsiranda pritariančių, bet nesuvokiančių, kad yra manipuliuojama jų emocijomis, siekiant supriešinti visuomenę ir nuteikti ją prieš kariuomenės modernizavimą ir kovinį pasirengimą.
Fiziškai saugodami savo teritorijas ir sienas, turime apsaugoti ir savo įsitikinimus bei vertybes. Kitaip, po daugelio metų, mūsų istoriją interpretuos svetimos šalies istorikai ir ideologai taip, kaip jiems naudinga, ką, beje, jie bando padaryti ir dabar. Pastaraisis metais pastebėta, kad Lietuvos karo istorija yra vienas iš intensyviausių informacinio karo laukų, kur pagrindiniai taikiniai yra laisvės kovų vadai. Jeigu tinkamai neapsaugosime savo istorijos, iš tautos atminties išnyks garbinga praeitis, kas ateityje gali turėti neprognozuojamų pasekmių mūsų šalies raidai. Valstybės stiprybės simboliai, paminklai, muziejai – turi gyvuoti ir liudyti. Laisvoje, demokratinėje šalyje išaugęs ir išsilavinęs jaunasis pilietis žinos Nepriklausomybės kainą, savo šalies istorijos išskirtinumą, o tokio žmogaus niekas iš pašalies neįtikins, kad kažkas turi ateiti ir jį „ išgelbėti ar išvaduoti“. Tokio žmogaus informacinis karas nepaveiks.