25
2018 m. Nr. 3 (496)
Vyčio rinktinės 509–oji pėstinin-
kų kuopa pratybų metu Biržų
rajone jaučiasi šeimininkais: „Čia
mūsų namai, pažįstamas kie-
kvienas kiemas, puikiai žinomos
vietovės, keliai ir aplinkkeliai".
Eil. Eglė STRAVINSKAITĖ
Vyčio rinktinė, 509–oji kuopa
Pratybos vyko dienos ir nakties metu,
buvo naudojami imitaciniai šaudmenys
ir kariniai pirotechnikos gaminiai, spro-
gimų imitavimo užtaisai. Bene daugiau-
siai karių savanorių dėmesio sulaukė
pirmąkart pratybose pasitelkti keturra-
čiai. Šios mažosios motorizacijos prie-
monės ne tik užtikrino karių mobilumą,
padėjo greitai išnykti iš pasalų ar reidų
vietų, bet ir suteikė papildomos motyva-
cijos. Skyriai savo atsakomybės rajonuo-
se nebesijautė tokie izoliuoti – prireikus,
kariai galėjo nepastebimai keisti savo
dislokacijos vietas, greičiau suteikti pa-
stiprinimą kitiems skyriams, trumpinti
kelią judant bekele.
Vyčio rinktinės 509-oji pėstininkų
kuopa pratybų metu Biržų rajone jaučiasi
šeimininkais – čia jų namai, pažįstamas
kiekvienas kiemas, puikiai žinomos vieto-
vės, keliai ir aplinkkeliai. Neramumų metu
atsiranda vienybės jausmas su vietos gy-
ventojais – vienas vandens pasiūlys, kitas
pašnibždės, jog netoliese matė „svetimus“
karius, trečias įsileis į savo kiemą ar kitaip
pagelbės. Tokių pratybų metu pavyksta
pasitikrinti kokios paramos galima tikėtis
realaus pavojaus atveju. Džiugu, kad Biržų
rajone tikrai nesame vieni – matydami
mus, uniformuotus, čia gyvenantieji taip
pat nelieka nuošalyje, o demonstruoja pa-
ramą kaip kas gali: žodžiu, pastoge, tech-
nika ar ... patarimais.
Keletą mėnesių prieš prasidedant
šioms pratyboms, sulaukėme reikšmin-
gos vietinių gyventojų paramos. Iš šimtų
smėlio maišelių statėme atramos postą,
kuris turėjo būti gerai įtvirtintas, nes turė-
jo padėti efektyviai atremti priešo pajėgas.
Šalia gyvenantys žmonės smalsiai stebėjo
šias „statybas“ ir nusprendė prisidėti: su
jų paskolinta technika bunkerio priekyje
pastatėme porą betono plokščių. Tokia
savanoriška civilių pagalba parodo, kad
karių savanorių pratybas žmonės vertina
ne kaip žaidimą, o kaip rimtą pasiruošimą
gintis, atėjus realiai grėsmei.
NUKELTA Į 26 PSL.
Iš šimtų smėlio maišelių
statėme atramos postą, kuris
turėjo būti gerai įtvirtintas,
nes turėjo padėti efektyviai
atremti priešo pajėgas. Šalia
gyvenantys žmonės smal-
siai stebėjo šias „statybas“
ir nusprendė prisidėti: su jų
paskolinta technika bunke-
rio priekyje pastatėme porą
betono plokščių.
Vyr. ltn. Edvardo Zavacko ir Astos Zavackienės nuotraukos