53
2018 m. Nr. 2 (495)
„Baigęs Bazinius mokymus
supratau, kad tai yra vertinga
gyvenimo patirtis. Ji duoda
gyvenime tikslumo, tvarkos.
Tai menininkui visai ne pro šalį,“
– srž. sp. Jurgis Brūzga
tingai kovėsi dėl kelialapio į finalą. Liko
antras. Faktas, kad Brūzgų šeimai muzika
– gyvenimo būdas. Jo žmona Akmėja šia-
me konkurse pasirodys kaip pritariančioji
nacionalinio Eurovizijos konkurso nuga-
lėtojos Ievos Zasimauskaitės vokalistė. Ir
pats Jurgis vyks į komandiruotę Eurovizi-
jon, nors ir nedainuos.
Anot seržanto specialisto J. Brūzgos,
muzikanto tapsmas kariu prasidėjo tada,
kai jam kartu su KASP bigbendu teko
dalyvauti Lietuvos kariuomenės 90-ečio
šventiniuose koncertuose. Taip užsimezgė
draugystė su KASP bigbendu ir perspek-
tyviam vokalistui buvo pasiūlyta tarnauti
kariuomenėje: „Bazinio kurso metu būda-
vo momentų, kai klausdavau savęs, ką aš
darau? Tik baigęs mokymus supratau, kad
tai yra vertinga gyvenimo patirtis. Ji duo-
da gyvenime tikslumo, tvarkos. Tai meni-
ninkui visai ne pro šalį. Todėl suprantu,
kad jei žmogus nueitų į kariuomenę, jo
gyvenime viskas būtų truputį kitaip. Jei esi
neapsisprendęs, ką tik baigęs mokyklą, tai
visai neblogai patarnauti kariuomenėje,
kur įgauni vertingos patirties, sustiprėji
tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Rimčiau
įsigilinus į geopolitinę padėtį Europoje,
supranti, kad grąžinta privalomoji karinė
tarnyba yra gerai.“
Orkestras groja!
Naujokus čia sunkiai
atskirsi nuo senbuvių
Laikas kariuomenėje greitai bėga, o
kariniame orkestre ypač. Nuo renginio iki
renginio, nuo vienų sporto žaidynių iki
kitų. Pasižiūri atgal, ir dešimtmetis prabė-
go. Įsisenėjusios problemos, instrumentų,
aparatūros stoka, repeticijoms nepritai-
kytos patalpos, žemi kariniai laipsniai,
atrodo, jau praeityje. Dar atrodo nese-
niai su orkestro vadovais ir senbuviais
apie džiaugsmus ir rūpesčius kalbėjomės
kolektyvo 15-ečio, vėliau 20-ečio šven-
tėse. Džiugu, kad kolektyvo branduolys
antrą dešimtmetį išliko tas pats. Muzi-
kantų kartos keičiasi lėtai, o ir veteraną
šventinėje rikiuotėje sunku atskirti nuo
naujoko – visi liekni, pasitempę, nepai-
sant, ar šalta, ar tvanku, ar pliaupia va-
sarinė liūtis. Orkestras groja! Dalyvau-
damas renginiuose dažnai stebiuosi jų
ištverme. O Bigbendo užduotis ne vien
dalyvauti šventinėje rikiuotėje: „atstovėti,
atžygiuoti“. Kad ir kokios bebūtų oro są-
lygos, dar reikia groti. Įvairių epitetų esu
girdėjęs iš šalies Bigbendo atžvilgiu: va,
prieš metus, kartu į renginį vykę Ukrainos
visuomeninio transliuotojo žurnalistai
po koncerto Ignalinoje apsiribojo dviem
taikliais žodžiais: „Rūstūs vyrai“. Dabar
tie patys rūstūs vyrai drauge su pajėgų
vadovybe ir specialia karių savanorių de-
legacija kariniu JAV transportu išskrenda
už Atlanto. Karius devynias valandas į
užjūrį gabens labiausiai tikėtina tos pačios
Pensilvanijos nacionalinės oro gvardijos
lėktuvas KC-10, kuris pagal paskirtį yra
didelis kuro tankeris, iš savo bakų galin-
tis užpildyti įvairaus tipo orlaivius ore.
Lėktuvas universalus ir unikalus tuo, kad
juo dar galima skraidinti ir 75 keleivius su
kroviniu. Salone bus truputėlį vėsu, kaip
pasakoja tie, kas jau patyrė tokį skrydį,
tačiau „rūstūs“ savanoriai išlaikys. Varinės
triūbos bus savimi, o ugnis ir vanduo jau
seniai pereiti.
Vyr. eil. Vilius Džiavečka,
vyr. ltn. Vidmantas Kuprevičius
KASP orkestras 1991 m. lapkričio 23 d., pirmajame Lietuvos kariuomenės parade. Dešinėje – Antanas Burokas, vienas iš savanorių orkestro sukūrimo
idėjos autorių ir iniciatorių. Antras iš kairės – orkestro senbuvis vyr. srž. sp. Sigitas Bažanovas. Centre – pirmasis kolektyvo vadovas Egidijus Dulkė.