38
ATKELTA IŠ 37 PSL.
Vyr. eil. Karolis PRUŠINSKAS Didžiosios Kovos rinktinė, 804-oji kuopa
„ Ištrintas suolas“ tarnyboje – ne kriterijus
Galutinė komandos sudėtis buvo pasirinkta atsižvelgiant ne į tai, kiek laiko esi „ ištrynęs suolą“ kaip karys savanoris – daugelis tarnauja pajėgose vos pora metų – o atsižvelgta į asmeninius įgūdžius bei charakterio bruožus. Baigti kursai, žinoma, taip pat turėjo įtakos parenkant karius, bet taip pat nebuvo pamiršta, kad darbas yra komandinis. Mūsų skyrius susiformavo labai mišrus: nuo intravertų iki ekstravertų, nuo fizikų iki menininkų, nuo labai patyrusių karių, kurie dalyvauja GPSV ne pirmą ir ne antrą kartą, iki naujokų. Be abejo, kad komanda gyvuotų darniai – visi privalo vienas kitą gerai pažinti. Kaip vadovaujanti grandis – skyriaus vado pavaduotojas – privalėjau neužmiršti, kad bendraujant su kariais( ypač mažiau „ atsiskleidusiais“ naujokais) privalu analizuoti jų požiūrį, pasaulėžiūrą, žinias, charakterio ypatumus. Iš to ir dariau išvadas, formuodamas galutinę skyriaus sudėtį.
Kaip ruošėmės?
Rėmėmės ankstesnių varžybų patirtimi. Nors užduotys kasmet truputį kinta, bet jų esmė – nesikeičia. Kiek leido galimybės, naudojome tiek mūsų tarnybos laiką, tiek laisvalaikį: mokėmės technikos pavadinimų, ginkluotės charakteristikų.
Užduoties analizė – komandinis darbas
Pasiruošimas įveikti vandens kliūtį
Nori – nenori varžybose reikia nešti kuprinę ant pečių, tad laisvu nuo tarnybos metu visi treniravomės nešiodami jas po savo namų apylinkes. Dalyvavome viešuose turistiniuose žygiuose: tvarkingai – su uniforma ir kuprine. Tokiais savo pasirodymais padarėm šiokią tokią atrakciją civiliams žygeiviams. Prasidėjus Kauno miesto orientacinio sporto varžyboms, mūsų navigatorius nepraleido progos jose sudalyvauti. Nors pirmas jo orientacinis bėgimas baigėsi diskvalifikavimu dėl praleisto punkto, GPSV metu tokių bėdų neturėjome. �
Karys su FN MAG kerta vandens ruožą
Dažnai ryžtingiausi yra tie, iš kurių pirmo susitikimo metu mažiausiai tikėtumeisi, kad jie sukandę dantis „ vynios“ tuos kilometrus su visa ekipuote iki finišo, nepaisys sulig kiekvienu žingsniu vis stipriau veriančio skausmo.
Lemtingi komandinio žaidimo elementai
Atvirai – neturiu paruošto recepto. Neatrodėme nei didžiausi, nei fiziškai stipriausi. Pasvarstęs, galiu pasakyti, kad mūsų visa 804-oji kuopa yra labai draugiška: padedam vieni kitiems, sugebam pasijuokti iš savęs ir pakelti ūpą net sunkioms situacijoms ištikus.
Tarnaudamas pastebiu, jog dažnai ryžtingiausi yra tie, iš kurių pirmo susitikimo metu mažiausiai tikėtumeisi, kad jie sukandę dantis „ vynios“ tuos kilometrus su visa ekipuote iki finišo, nepaisys sulig kiekvienu žingsniu vis stipriau veriančio skausmo. Aišku ir unikalūs skirtingų karių gebėjimai stipriai lėmė mūsų pergalę. Pavyzdžiui, mūsų skyriaus vadas gr. Vilius Lapinskas suvadovavo ir nepradangino visų pelkėje �. Visi bendrai dalinosi sunkiųjų ginklų nešimo naštą. Kažkas atliko geriau vieną individualią užduotį( pvz.: granatų mėtymą), kažkas – kitą. Manau, svarbiausia yra tai, kad visi suprato kaip veikia komanda, koks yra viso to tikslas, pamiršo savo „ aš“, atrado savo „ mes“. Pažino ar pabandė pažinti skyriaus draugą, susigyveno su jo ir savo pliusais bei minusais. O gal sėkmę lėmė tas vidinis supratimas: „ Kodėl man to reikia, dėl ko aš tai darau?“ Dar tada, kai sėdėdami kuopoje, pakėlėme rankas, siūlydami savo kandidatūrą į šias varžybas.