30
Misija Malyje Lietuvos kariams ir išbandymas, ir paskatinimas. Nepaisant sunkumų – karių nuotaika gera.
Išsiunčiant pirmuosius KASP karius
į TRO 2003–2004 metais, tuometinė KASP
vadovybė nerimavo, ar viskas bus gerai.
Ar kariai bus tinkamai parengti ir
integruosis į tarptautinę aplinką,
ar gebės vykdyti užduotis? Ar jūs neri-
mavote išleisdamas karius į Afriką?
Gal ir keista, bet išlikau ramus, gal net
per daug. Įsakymas parengti būrį buvo
duotas Prisikėlimo rinktinės vadui plk.
ltn. Mantui Juozaičiui. Vado sugebėjimais
sutelkti karius užduočiai, aš neabejojau.
Buvau įsitikinęs, kad misijai pasirengęs
vienetas išvyks į operacijos rajoną, atliks
užduotį ir sėkmingai sugrįš. Taip ir įvyko.
Jei misija Afrikoje užtruks keletą metų,
tai galėsime įdiegti ir tokią tvarką. Tai ti-
krai būtų siekiamybė Savanorių pajėgose.
Po metų eilė rengti karius į PAV vienetą
apsuks ratą visose KASP rinktines.
Į misiją pretenduos vykti ir tie, kurie kartą
ten jau buvo. Prisiminkime KFOR ir PAG
vienetus. Ar vadovybė toleruos tokius
atvejus?
Mano požiūris į tokius karius vetera-
nus – neigiamas. Tarkime, būryje galėtų
būti vienas žmogus, kartą jau tarnavęs
Malyje. Tai kitiems būrio kariams būtų
naudinga bet tik vienas karys, ne dau-
giau. Jau bazėje tarnavęs savanoris galėtų
perduoti visą savo patirtį, supažindinti
kolegas su užduotimis, papasakoti, kas jų
laukia: yra šimtai karių, motyvuotų, kurie
taip pat norėtų sudalyvauti šioje misijo-
je. Misijos kartojimas, kaip ir budėjimas
kuopoje penkis kartus per mėnesį, jau yra
rutina ir darbas, o ne įdomi ir atsakinga
užduotis.
Vyr. eil. Vilius Džiavečka,
„Savanorio“ redakcija
Ar nebūtų KASP-as pribrendęs į misiją
siųsti būrį, suformuotą vienos kuopos
pagrindu?
PAV-1 archyvo ir vyr. eil. M. Lysenko nuotraukos