2017 m. Nr. 4-5( 492) 43
„
Kolegos iš Pensilvanijos gvardijos žavėjosi, kad vienintelė mergina, karė savanorė Ada „ niekuo nenusileidžia vyrukams“.
Merginos kariuomenėje
Jau pirmosiomis dienomis pastebėjome, kad JAV karės dažniausiai vairuoja transporto priemones arba dirba virtuvėje ir labai retai jas įmanoma pastebėti „ kovinėse” pozicijose. Visai priešingai yra mūsų kariuomenėje, tikriausiai dėl to visus stebino karė savanorė Ada. Pirmiausiai kolegos iš JAV nustebo, kad ji pageidavo gyventi su kitais kariais: „ nes kaip čia taip?“ Mes paaiškinom paprastai, pas mus kiekvienas yra karys. Kartą man važiuojant su kuopos vadu, jis man sako: „ man tikrai patinka, kad su jumis atvykusi mergina niekuo nenusileidžia vyrukams, o ir vyrukai ją laiko niekuo nesiskiriančia nuo jų”, aš dar atšoviau juokais: „ Ada yra puikus bičas!”. Leitenanto juoką keitė rimtas klausimas man: „ kaip manai, kodėl jūsų kariuomenėje taip yra?”, atsakiau, kad pas mus nėra daug žmonių, todėl reikia visų ir niekas nieko neskirsto nei pagal lytį, nei pagal kitus požymius, kiekvienas yra karys ir dažniausiai miške atskiros palapinės niekas nestatys, tuo labiau patrulio bazėje neskirs atskiro tualeto kažkur už bazės, dar už slapukų, na ten, kažkur šalia priešo. Pokalbis užsibaigė giliu leitenanto atodūsiu ir retorine fraze: „ o kaip aš norėčiau, kad pas mus visi taip mąstytų.”
Taigi, nors ir neteko matyti JAV karių merginų šaudymo laukuose, virtuvėje jos tikrai kūrė puikią atmosferą. Pradedant nuo to, kad jau pirmosiomis dienomis buvo pramokusios lietuviškų frazių. Ateinu pusryčių, o man sako: „ labas rytas”, nusijuokiu ir atsakau: „ labas”, tada jos paduoda maistą, aš sakau: „ ačiū”, o jos, mano nuostabai – atgal: „ prašom, skanaus”, iš to pasimetimo sugebėjau suregzti tik anglišką: „ thank you, I feel like at home.” Gal ir smulkmena, bet tikrai malonu, kai žmonės stengiasi sukurti tokią namų aplinką.
Visuomenė ir kariuomenė
Du dalykai, kurių norėčiau Lietuvoje matyti daugiau, tai vėliavos ir civilių požiūris į kariuomenę. JAV bet kur pasukus akis – visada pamatysi vėliavą. Manau, kad tai labai svarbus pilietinio ugdymo akcentas, nesakau, kad Lietuvoje visai nesimato vėliavų, bet Amerikoje jų yra tiesiog labai daug ir jos vis primena, kad tai yra didi šalis, kad tu esi tos šalies pilietis ar svečias, karys ar sąjungininkas. Einant mieste su uniforma žmonės palydi tave su šypsenomis, teiraujasi iš kur esi, ar patinka Amerikoje. Kai važiavome autobusu, žmonės iš šalia važiuojančių automobilių, kėlė ranką ir sveikinosi. Parduotuvėje eilėje irgi vargu ar stovėsi ilgai, net jei ir turi laiko, tave vis tiek skatina apsipirkti pirmam ir palydi žodžiais: „ ačiū už tarybą.” Pastebiu, kad ir Lietuvoje to jau daugėja, gal ne taip sparčiai, kaip aš norėčiau, o gal aš tiesiog per daug greitai visko noriu.
Visgi mūsų kariuomenė atsikūrė ne taip jau seniai, todėl žmonėms irgi reikia laiko priprasti ir išmokti savo karius vertinti ir jiems tai parodyti.
KASP 8-osios rinktinės geriausi pėstininkai kartu su Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariais dešimt dienų treniravosi Pensilvanijoje.
Nuotraukos autoriaus