35
2017 m. Nr. 4-5 (492)
„
Atsiminkime Ukrainos tragedijos pra-
džią, įvykius Kryme, kai visu pirma trūko
valios kovoti.
Į susidariusią situaciją nebuvo adekva-
čiai reaguojama, politinei ir karinei vado-
vybei lemiamu momentu pristigo ryžto.
Įvedus mandagius žaliuosius žmogelius,
kaip karinį saugiklį ir kolaborantų ramstį,
taip pat Kryme organizavus politinį farsą
− pseudo rinkimams, nuolat terorizuoja-
mi ukrainiečių kariai, tiksliau jų likučiai,
likę ištikimi savo šaliai ir priesaikai, buvo
prievarta išvežti iš pusiasalio teritorijos.
Tokiai situacijai Kryme ukrainiečiai ne-
buvo pasirengę.
Galima sakyti, kad reakcija į
Krymo 2014 metų okupaciją yra
bandomasis egzaminas ir Baltijos
šalims, stengiantis nustatyti, kokia
visuomenės dalis toleruotų valstybės
politinio statuso pakeitimą. <...>
Kai stinga valios ir motyvacijos,
ginkluotė ir karinės koncepcijos
taip pat nuvertėja. Finalas fatališkas
– daugumai gyventojų abejingai
stebint, penktoji kolona su gėlėmis
pasitinka okupantų tankus. Nereikia
priminti, kad jau esame tą patyrę“, −
akcentuoja dr. V. Jokubauskas.
Kaip esame pasirengę šiandien?
Ar Lietuva tam yra pasirengusi dabar?
„2011 m. Lietuvoje buvo patvirtinta Vals-
tybės ginkluotos gynybos koncepcija ir
operaciniai planai. 2014 m. pradžioje Bal-
tijos šalyse sustiprinta NATO oro policijos
misija, neatmetama galimybė, kad jose
gali būti dislokuota amerikiečių brigada
(apie 4,5 tūkst. karių) iš „Fort Hudo“ bazės
Teksase (JAV),“ − rašė dr. V. Jokubauskas.
JAV brigados Baltijos šalyse dabar
nėra, nes 2016 m. formuoti ir vadovauti
NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietu-
voje apsiėmė Vokietija. Pajėgumai ne ma-
žiau įspūdingi nei amerikiečių. Formuoti
bataliono branduolį buvo pavesta Vokie-
tijos kariuomenės 12-osios šarvuotosios
brigados Oberfalz 122-ajam motorizuo-
tajam pėstininkų batalionui, paprastai
dislokuotam Oberfychtache, Bavarijoje.
Į Lietuvą perdislokuotą batalioną gali-
ma vadinti „sunkiuoju“, nes jis sudarytas
iš šarvuotų kovinių vienetų: manevrinės
kuopos, aprūpintos tankais, pėstininkų
kovos mašinomis, dislokuoti ir kiti para-
mos vienetai. Dabar yra beveik 300 vie-
netų karinės technikos: dešimtys tankų ir
šarvuotosios technikos, keli šimtai ratinės
technikos vienetų. Bataliono padaliniai ir
technika bus rotuojami, priklausomai nuo
atvykstančių karinių vienetų ir jų turimos
kovinės technikos.
Bataliono kariai yra parengti vykdy-
ti bendras įvairaus intensyvumo karinių
pajėgų operacijas, gali vadovauti tarptau-
tinio junginio dislokacijai per visų rūšių
sausumos operacijas, specialius kovinius
veiksmus ir specialias sausumos operaci-
jas. Jis sugeba veikti ir kaip savarankiškas
kovinis vienetas, ir kaip junginio dalis.
Vokietijos vadovaujamą Lietuvoje
dislokuotą NATO priešakinių pajėgų ba-
talioną sudaro įvairių valstybių kariai ir
padaliniai. Numatyta, kad 2017–2018 m.
laikotarpiu batalione tarnaus Vokietijos,
Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuk-
semburgo, Kroatijos ir Prancūzijos ka-
riai – iš viso apie 1 200 žmonių. Batalione
šiuo metu yra tokios technikos ir gin-
kluotės: pėstininkų kovos mašinos Mar-
der, tankai Leopard-2, šarvuotos kovinės
mašinos Boxer, inžineriniai tankai Dachs,
šarvuotoji tiltatiesė Biber, šarvuoti trans-
porteriai Fuchs, šarvuotos remonto ir eva-
kavimo mašinos Bergepanzer-2.
NUKELTA Į 36 PSL.