Apie emocijas būti kartu su besirungiančiais kariais šiandien pasakoja žiūrovai: dalyvių ma mos, mylimosios, žmonos ir kolegos.
„ Esame iš tos pačios didelės Krašto apsaugos sistemos, ir tarp mūsų nėra jokios konkurencijos: kariuomenės esmė – eiti į vieną tikslą, vieniems kitus remti“
24
Sirgti neišgąsdino raining cats and dogs
Šiemet mūsų žaidynes organizavo Žemaičių rinktinės kariai. Joms buvo pasirinktas „ Taurų parkas“, esantis Tauragės rajone, kuris dėl savo išskirtinio reljefo, papildomo pramogų spektro( skirtingų aukščių laipiojimo trasų medžiais, pilies, safario, nakvynės namelių medžiuose, zonų vaikų žaidimams ir t. t.) bei savininkų geranoriškumo karių poreikiams tapo nepamirštama vieta visiems, kas pirmąjį kartą čia lankėsi. Visi žadėjo sugrįžti, kada bus geras oras, nepils kaip iš kibiro, arba kaip dar 17 a. sakydavo anglai „ raining cats and dogs“, bandydami vaizdingai pateikti baisią, neperstojančią liūtį.
SIRGALIAI
Negana stebėti, reikia sirgti
Kiek gyvuoja mūsų pajėgos, tiek metų jau vyksta ir žaidynės. Visi žinome, kad renginys skirtas populiarinti fizinį karių pasirengimą, stiprinti jų tarpusavio ryšius, skatinti, kad žaidynės taptų laukiamu karių savanorių šeimų narių ir bičiulių sąskrydžiu.
Apie emocijas būti kartu su besirungiančiais kariais šiandien pasakoja žiūrovai: dalyvių ma mos, mylimosios, žmonos ir kolegos.
Vyrų karinėje penkiakovėje besirungiančios rinktinių komandos įrodinėjo esančios geriausios darydami atsispaudimus, bėgo 100 metrų, rovė 24 kg svarsčius, į taikinį ir į tolį mėtė granatas, dar bėgo kilometrą su atakos ekipuote, šalumu ir ginklu. Buvo ką pažiūrėti. Čia sutikome du kolegas iš Gariaus ir Girėno rinktinės, kuri pernai buvo atsakinga už varžybų organizavimą „ Harmonizacijos parke“ Prienuose. Rinktinės ryšių būrio vadas Karolis Vyšniauskas ir jo kolegė ryšių būrio skyriaus vadė Nika Vaitiekūnaitė nestokojo geros nuotaikos: „ Visi mūsų Dariaus ir Girėno rinktinės savanoriai mums patys geriausi, džiaugiamės dėl kiekvieno dalyvio. Nei vardas, nei pavardė nėra esminiai dalykai,“ – sakė N. Vaitiekūnaitė. „ Sergame už visą antrą rinktinę. Stebiu šią rungtį, nes pernai buvau vienas jos organizatorių. Matęs virtuvę iš organizatoriaus pusės, šiemet esu žiūrovas ir sirgalius. Įdomus skirtumas."
„ Tikram kariui prakiuręs dangus ne problema, gal ir neleidžia visu 100 procentų pajusti šventės nuotaikos, bet atsiminti svarbiausia: sporto žaidynės vyksta kartą metuose ir joks oras negali jų sugadinti," – Karolis Vyšniauskas ir Nika Vaitiekūnaitė.
Kariai profesionalai: vieni kitus remiame
24 kilogramų svarsčio rovimo ir stūmimo rungtyje dalyvavo skirtingų svorio kategorijų sportininkai. Žiūrovų tarpe – daug karių profesionalų, kuriems smalsu kokie kariai tarnauja KASP. Jie tvirtina, kad stebėdami savanorius rungtyse jaučiantys rimtas sirgaliaus emocijas: „ Esame iš tos pačios didelės Krašto apsaugos sistemos, ir tarp mūsų nėra jokios konkurencijos: kariuomenės esmė – eiti į vieną tikslą, vieniems kitus remti“, – svarstė nenorėjęs fotografuotis Paulius iš „ Geležinio vilko“ brigados.
Kiti kariai profesionalai tvirtino esą įsitikinę, jog visiems kariams( ir profesionalams, ir savanoriams) svarbu turėti fizinės jėgos: „ Kario stiprybė yra jo pagrindinis tikslas. Stiprumas, turi būti suvokiama kaip savybių visuma: ir emocijos, ir psichologinė ištvermė, ir fizinės galimybės – visko turi būti po lygiai ir pakankamai. Tada karys tiki savo jėgomis."
„ Esame iš tos pačios didelės Krašto apsaugos sistemos, ir tarp mūsų nėra jokios konkurencijos: kariuomenės esmė – eiti į vieną tikslą, vieniems kitus remti“
Buvęs Žemaičių rinktinės karys savanoris, 8 metus atitarnavęs Šilutės kuopoje, gr. Mindaugas Montvilas, šiandien tarnauja brigadoje „ Žemaitija ": „ Man atrodo,