15
2017 m. Nr. 4-5 (492)
Bendradarbiavimas su Baltijos šalių
savanoriais
Vyčio rinktinės, 505-osios kuopos kariai treniravosi kartu su Gruzijos Nacionalinės gvardijos
5-ojo teritorinės gynybos junginio kariais.
„Mes kartu su jūsų tauta žinome kas
yra okupacija, kas yra Sovietų Sąjunga,
tačiau jos junge prabuvome daug ilgiau
nei lietuviai. Jau ketvirtą kartą lankausi
Lietuvoje. Ankstesniais kartais drauge su
tuometiniu KASP vadu plk. ltn. Romualdu
Moldariu planavome bendrus mokymus.
Štai rezultatas, pavyzdžiui, šiemet gegužės
19-21 dienomis Anykščių rajone vyko pra-
tybos „Staigi pasala“. Viešintų apylinkėse
Vyčio rinktinės, Anykščių kuopos kariai
treniravosi kartu su Gruzijos Nacionalinės
gvardijos 5-ojo teritorinės gynybos jungi-
nio gvardiečiais. Mišrūs lietuvių - gruzinų
skyriai atliko reidus ir pasalas. Bendruose
mokymuose dalyvaujame todėl, kad mes
ir jūs esame mažos šalys, mūsų priešas
vienas. Mes turime vieni kitiems padėti: ir
morališkai, ir karių mokymosi, tobulėjimo
prasme. Kai žinai, kad draugai šalia, daug
drąsiau kovoti.
Gegužės 19-21 dienomis Anykščių
rajone vyko tarptautinės pratybos
,,STAIGI PASALA 2017”. Pratybų metų
Vyčio rinktinės, 505-osios kuopos
kariai kartu veikė su Gruzijos kariais.
Mišrūs lietuvių ir gruzinų skyriai atliko
reidus ir pasalas.
Mano kariai mato, kaip savanoriai
treniruojasi Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.
Baltijos šalių ir Gruzijos savanorių pa-
jėgos puoselėja tamprius bendradarbia-
vimo ryšius, tačiau aš labai norėčiau į šį
procesą įtraukti ir Ukrainą. Šios šalies
kariai dar tebeturi problemų, kurias mes
jau įveikėme ir galime padėti jiems. Mano
asmenine nuomone, būtų idealu sukur-
ti karinį formatą „3+2“. Sakydamas jog
ukrainiečiai keliauja tuo pačiu keliu kaip
ir mes, turiu galvoje 1991 metus, kuomet
pas mus buvo tik Nacionalinės gvardijos
užuomazgos, pas jus Savanorių pajėgos
(SKAT) buvo tik susikūrusios. Šiandien
Ukrainoje Nacionalinė gvardija paval-
di Vidaus reikalų ministerijai. Jos kariai
neblogai ginkluoti, turi ir prieštankinius
padalinius, ir kaunasi pirmosiose fronto
linijose. Tiesa, ar žinote, kad Ukrainoje
kaunasi ir gruzinai. Priešakinėse linijose
kovoja Gruzijos nacionalinis legionas. Aš
labai puikiai prisimenu, jog 1991 metais
šalia mūsų kovojo ir ukrainiečiai. Štai ge-
gužės viduryje Tbilisyje palaidojome iš
Ukrainos parskraidintus ten galvą padė-
jusio gruzinų kovotojo palaikus. Šis karys
Gruzijos gvardiečiai turėjo progos pažinti Aukštaitijos grožį.
žuvo kaudamasis vienose gretose su mūsų
broliais iš Ukrainos. Likimo ironija, tai
buvo tas pats karys, kuris Gruzijoje 1991
metais kovėsi drauge su ukrainiečiais ir
kažkada viename interviu yra sakęs: mes
liekame skolingi ukrainiečiams ir šią skolą
turime jiems gražinti. Taigi, už Ukrainos
šalies laisvę mūsų karys skolą grąžino su-
mokėdamas aukščiausia kaina. Kalbant
apie ukrainiečius karius galima labai pa-
prastai pasakyti; jiems sunkiau, nes jie
šiandien yra priešakinėse fronto linijose,
tuo tarpu mes esame pratybose. Tai milži-
niškas skirtumas kariui.
Jau dvejus metus Gruzijos Nacionalinė
gvardija dalyvauja tarptautinėse taikos pa-
laikymo operacijose. Nacionalinės gvardi-
jos būrys dislokuotas Bagramo bazėje Af-
ganistane, kur jam skirtos dvi svarbiausios
funkcijos: vidinis saugumo užtikrinimas
ir bazės perimetro apsauga. Šiuo metu ten
yra 70 gvardiečių, o netrukus planuoja-
ma 130 gvardiečių išsiųsti į Mazari Šarifo
miestą Afganistano šiaurėje. Visi kariai
noriai į misiją važiuoja, suprasdami jog
terorizmo nereikia laukti savoje šalyje, su
juo kovoti reikia ten, kur jo šaknys.
Gruzijos gvardiečio privalumai
Gruzijos Nacionalinėje gvardijoje tar-
naujančių karių socialinis portretas yra
labai margas; ir jaunas ir senas – bet juos
vienija tai, kad kiekvienas vadovaujasi šū-
kiu – Tėvynė vienintelė, ją reikia ginti. Vi-
sada sakiau ir sakysiu: karą pradeda pro-
fesionalai, o pabaigia rezervistai. Reikia
ypatingos jėgos, kuri gebėtų pasipriešinti
tokiam galingam priešui, kurį mes ir jūs
turime pašonėje, tačiau mūsų privalumas
ir galybė ta, kad agresijos atveju ginsime
savo Tėvynę. Ir čia viskas tampa svarbu:
ir pasiaukojimas, ir šalies pasirengimas, ir
techninis aprūpinimas, ir žmonių karinis
paruošimas. Tačiau, kaip minėjau, valia
priešintis iki paskutinio atodūsio yra kie-
kvieno gruzino kraujyje. Tai svarbiausia."
Ieva Matonienė, „Savanorio“ redakcija