Hibridinis karas tikrai vyksta,
ir prieš jį reikia imtis priemonių“,
„
Dabar labai svarbu dėmesingai sekti
geopolitinę situaciją Europoje, adekva-
čiai stiprinti savo šalies saugumą. Yra
du blogi dalykai, kurių mes turėtume
vengti − tai apatijos ir panikos“.
Metodų yra labai daug. Mes žinome,
kad Rusijos valstybė geba efektyviai
naudoti žymiai daugiau hibridinio
karo instrumentų, tam dirba specialiai
parengti žmonės ir tarnybos. Šiai veiklai
reikalingi priešnuodžiai“,
– konferencijos
metu pabrėžė
krašto apsaugos
ministras
Raimundas
Karoblis.
Edvardas Lukasas
3
ats. plk. Samuelis Gardineris
Naudingiausi – tiesioginiai
ryšiai su JAV ekspertais
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Di-
plomatijos ir tarptautinių santykių centro
prie Pensilvanijos universiteto direkto-
rius dr. Maiklas Karpenteris tvirtino, kad
Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims reikėtų
ieškoti kontaktų su specialistais Jungtinėse
Amerikos Valstijose.
„Mano nuomone – jūs turite dirbti su
mūsų sistemos profesionalais. Turite ben-
drauti ir atvirai kalbėtis apie galimą grės-
mę. Baltijos regiono lyderiai turi įtikinti
JAV valstybės aparato profesionalus esa-
mos problemos ir galimos grėsmės iš Rytų
mastais, tada jie bus konsultuojami kom-
petentingų specialistų. Ieškokite kontaktų
su JAV gynybos sekretoriumi ir jo koman-
dos nariais, Pentagonu. Verta išsakyti savo
poreikius, kaip jūs ketinate ginti Rytinę
Europos Sąjungos ir NATO sieną. Tai būtų
vertingiausi ir naudingiausi pokalbiai“,
– tvirtino M. Karpenteris. Jis atkreipė dė-
mesį, kad naujoji JAV prezidento adminis-
tracija siunčia dviprasmiškas žinias.
„Girdime JAV prezidentą sakant, kad
NATO yra pasenusi organizacija, mato-
mas jo noras suartėti su V. Putinu, ir tuo
pačiu gynybos sekretorius sako, kad jis
dr. Maiklas Karpenteris
supranta, jog Rusija stengiasi išardyti al-
jansą, o NATO griūtis gali išversti ir JAV
valstybės pamatus, todėl Amerikai reikia
stiprinti Aljansą“, – sakė M. Karpenteris.
JAV padės!?
Baltijos šalių saugumas nėra tarp de-
šimties svarbiausių naujosios JAV prezi-
dento administracijos darbotvarkės klau-
simų, − teigia gynybos ekspertas iš JAV
ats. plk. Samuelis Gardineris, − tačiau dėl
to nerimauti neverta, tiesioginės agresijos
„
Jūs turite dirbti su mūsų sistemos
profesionalais. Turite bendrauti ir
atvirai kalbėtis apie galimą grėsmę.“
dr. Maiklas Karpenteris.
„
2017 m. vasaris-kovas / Nr. 2-3 (491)
– sakė vienas konferencijos
organizatorių Gynybos paramos
fondo vykdantysis direktorius
ats. plk. Vaidotas Malinionis
čia nėra, nors daug dalykų daroma naudo-
jant minkštąsias galias, propagandą, o tai
kartais verčia nerimauti dėl Baltijos šalių
saugumo.
S. Gardineris Lietuvai rekomendavo
apie identifikuotas grėsmes „netylėti“,
apie tai „garsiai šaukti“ politinėje ir vie-
šojoje erdvėje. Tuomet, realios grėsmės
akivaizdoje, Vakarų pasaulio dėmesys bus
sutelktas į Baltijos šalis. JAV ekspertas
akcentavo, kad šiuo metu JAV prezidento
Donaldo Trumpo administracijai svar-
biausi klausimai yra padėtis Artimuo-
siuose Rytuose, įvykiai Šiaurės Korėjoje,
santykiai su Meksika.
„A rtimiausiu laiku JAV turi būti nu-
spręsta, kiek papildomai karių bus siun-
čiama į Iraką ir Siriją. Tai dabar yra svar-
biausia“, – sakė jis.
Lietuva oficialiai įsipareigojo di-
dinti gynybos išlaidas iki 2 procentų.
Valstybės gynybos taryba vasario pa-
baigoje nusprendė siūlyti 2018 metų
biudžete numatyti papildomus 149,2 mi-
lijonus eurų krašto apsaugos sistemos
finansavimui. Lietuvos gynybos finan-
savimas kitais metais gali netgi viršyti
du procentus bendrojo vidaus produkto.
Šiemet šalies gynybos biudžetas siekia
723,8 milijonų eurų, arba 1,8 procen-
tus BVP. Kovo 2 d. Lietuvos užsienio
reikalų ministras Linas Linkevičius kal-
bėjosi telefonu su JAV valstybės sekre-
toriumi Reksu Tilersonu, kuris pabrė-
žė, kad Amerika vertina Lietuvos siekį
didinti regiono gynybai skiriamas lėšas.
Anksčiau kaip tik D. Trumpas buvo pa-
reiškęs, kad laukia iš NATO sąjungininkų
išlaidų gynybai didinimo. Tą patį pakarto-
jo ir į Europą atvykęs JAV gynybos sekre-
torius, akcentavęs būtinybę NATO narėms
didinti išlaidas gynybai ir pasiekti 2 proc.
bendrojo vidaus produkto.
NUKELTA Į 4 PSL.