26
50-oji jaunųjų karių savanorių laida
Dragūnų batalionas trims savaitėms tapo būsimųjų karių savanorių kalve. Kovo 24 dieną tarnauti Lietuvai prisiekė Bazinį kario sa-
vanorio įgūdžių kursą įveikusi jubiliejinė 50-oji karių laida. „Didžiuojamės Jumis, kad radote savyje ryžto ir jėgų įveikti pirmąją savo
gyvenime karišką užduotį – pereiti nelengvą Bazinių kario savanorio įgūdžių kursą,“ – sveikindamas karius savanorius sakė Savanorių
pajėgų vadas plk. Arturas Jasinskas.
toje pačioje akademijoje. Mokslą pradėjo
dvi kuopos kariūnų − daugiau nei 150
žmonių, baigė 111. Ne paslaptis, sąlygos
akademijoje buvo spartietiškos, kur kas
prastesnės nei dabar, vadai taip pat ne-
seniai atėję į Lietuvos kariuomenę, todėl
tie, kam tarnyba neatitiko lūkesčių, išėjo
jau pirmomis savaitėmis. Buvo jų tarpe ir
profesinės karo tarnybos karių ir savano-
rių, kurie grįžo į savo dalinius.
Ar esate patenkintas savo
pasirinkimu?
Taip, jeigu galėčiau sugrįžti į tuos me-
tus, kai pradėjau tarnybą Lietuvos kariuo-
menėje, nieko nekeisčiau. Esu patenkintas
susiklosčiusia karine karjera. Viršuliškėse
prabėgo nemažai tarnybos metų, čia tar-
navau KASP vadų mokymo centre, vėliau
Ypatingosios paskirties tarnyboje, dar vė-
liau Sausumos pajėgų štabe. KASP vadų
mokymo centre (VMC) subrendau ir su-
siformavau kaip karininkas. Ten pirmą
kartą susipažinau su vakarietiška karių
mokymo metodika, visiškai skirtinga nuo
to, ko aš buvau mokytas Karo akademijoje.
Tuo metu KASP VMC buvo labai aukšto
lygio įstaiga, didžiąją dalį karių moky-
mo programų kuravo danai, dirbo puikus
kolektyvas, kuriam vadovavo dabartinis
brigados generolas Gintautas Zenkevičius,
tada – kapitonas. Pajėgų vadas man padeda susiorientuoti
situacijoje.
Tarnybą KASP Didžiosios Kovos rinktinėje
baigėte 2013 m., po misijos Afganistane
vadovavote PAG-16 pamainai. Kur tarna-
vote toliau? Kokie tamstos laisvalaikio pomėgiai?
Mokiausi Baltijos gynybos koledže, o
po to buvau paskirtas Lietuvos kariuome-
nės Jungtinio štabo Ginkluotė kontrolės
skyriaus viršininku. Vykdydamas šias par-
eigas nutolau nuo Lietuvos kariuomenės
ir Savanorių pajėgų aktualijų. Ginkluotės
kontrolė, mano nuomone, tai daugiau po-
litinio lygmens pareigybė. Darbas labai
svarbus, atsakingas, tačiau vykdomas labai
siaurame spektre.
Kaip per ketverius metus jūsų požiūriu
pasikeitė Savanorių pajėgos?
Pasikeitė. Daugelį teigiamų pokyčių
sąlygojo ir pasikeitusi geopolitinė situacija
regione. Uždaviniai, kurie buvo keliami
KASP daliniams 2008−2013 metais, ir da-
bar – skiriasi. Tam, kad viską perprasčiau
ir puikiai gaudyčiausi situacijoje, man dar
reikės laiko. Neįmanoma to padaryti per
du mėnesius. Reikia trijų, kaip bandomojo
laikotarpio. Nepaisant to, pareigas einu
nuo vasario pradžios, ir būtent štabas bei
Daug savo laisvalaikio anksčiau pra-
leisdavau žaisdamas krepšinį. Nemažai
žaidžiau už studentų ir už kariuomenės
komandas, tačiau dabar jau baigiau savo,
kaip sportininko, karjerą. Apskritai, man
patinka visi sportai, bet krepšinis, kaip
ir daugeliui lietuvių – labiausiai. Naujau-
sias aistra – motociklų sportas, ištvermės
motociklai ir t. t. Afganistane, tam buvo
pavydėtinos sąlygos, bet nesaugu, todėl
ten tarnaudamas tik bazės teritorijoje tru-
putį pasivažinėjau. Afganistanas − man
labiausiai įstrigęs tarnybos laikotarpis, kai
teko vadovauti PAG-16 pamainai, Goro
provincijoje. Visiems šioje misijoje su ma-
nimi tarnavusiems kariams norėčiau dar
kartą padėkoti. Drauge visi kartu atliko-
me svarbią užduotį, įvykdėme pareigą.
Misija buvo sudėtinga ir pavojinga. Jeigu
užduotis būtų lengva, jos nebūtų skyrę ka-
riuomenei. Didžiuojuosi, kad ją bendro-
mis pastangomis įvykdėme. Įvykdysime
ir kitas, manau, esame pasirengę naujiems
išbandymams.
Vyr. eil. Vilius DŽIAVEČKA,
„Savanorio“ redakcija