2017 m . sausis / Nr . 1 ( 490 ) 17
Pasikeitus karo pobūdžiui kovinės vėliavos nebeplevėsuoja nūdienos mūšiuose , karo lauke jų niekas nebeneša iškėlęs . Tačiau dalinio vėliava kariams tebelieka svarbi : ją išdidžiai gerbiame ceremonijų metu , mylime savo širdyse . Kai šiandien girdime komandą „ Vėliavą ginklu gerbk “, visi suvokiame tai kaip senųjų istoriniųkarinių šalies tradicijų , tąsą . Kokia padalinių kovinių vėliavų reikšmė eiliniam kariui , kodėl vėliava nuo seno dar ir šiandien vadinama kario namais ?
Kovinė dalinio vėliava – istorinė kario brangenybė
„ Kovinė dalinio vėliava yra tokios pat galios simbolis , kaip , pavyzdžiui , tikintiesiems - švenčiausiasis sakramentas , – taip teigia Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Karo mokslų instituto Karo istorijos centro vyriausias mokslo darbuotojas prof . dr . Valdas Rakutis , – visi kariai žino , jog nuo neatmenamų laikų daugybėje valstybių buvo laikomasi geležinės taisyklės , jog daliniui praradus vėliavą , jis yra išformuojamas “.
Istorikas , pasakodamas apie senuosius mūšius , primena terminą : „ paliko vėliavas “. Taip apibūdinamas reiškinys , kuomet kariai , kruvinų mūšių metu baimės ir išlikimo instinkto pagauti imdavo bėgti . Tokie , anot profesoriaus , būdavo laikomi garbę praradusiais dezertyrais . Jei priešas mūšyje atimdavo vėliavas , kariai žūt būt stengdavosi jas atkovoti . Viduramžių mūšių aprašymuose būdavo skaičiuojami tik žuvę riteriai , ne eiliniai kariai , ir dažnai pergalės dydį apibrėždavo iš priešo atimtų vėliavų skaičius . Jas , kaip pergalės įrodymą , karvedžiai stengdavosi parvežti namo ir pademonstruoti valdovui ar vyskupui .
„ Kovinė vėliava , matyt , pats tyriausias ir svarbiausias simbolis kariui , koks tik begali būti , nuo žilos senovės iki mūsų dienų . Karo istorija besidomintys tikrai žino faktą , jog kuomet 9 m . e . metais Teutoburgo miške germanų žemėse vietinės gentys 3 romėnų legionus įviliojo į pasalą ir sumušė , o šie legionai niekada daugiau nebuvo atkurti tais pačiais numeriais . Visi Romos legionai turėjo savo numerius eilės seka , tačiau sumuštų legionų vietoje , tais pačiais numeriais , niekada nebuvo atkurti nauji .“
Viduramžiais dalinių kovines vėliavas „ išstūmė “ riterių vėliavos , kurios vaizdavo riterio giminę ir kilmę . Mūšyje riteriui netekus šios vėliavos , tos pačios giminės riteriai galėjo kovoti su kita , naujai pasiūta , nes giminės negalima išformuoti , kaip , pavyzdžiui , legiono . Vėliau , jau renesanso laikais , buvo grįžta prie bendro romėniškų ir viduramžių tradicijų junginio : valstybinėse kovinėse vėliavose atsiranda asmens , kurio giminės pavarde vadinosi tie daliniai , ženklai su herbų ir kitais heraldiniais simboliais .
„ Lietuva tokių vėliavų turi išlikusių dar iš XVIII a . Labai dažnai karinis dalinys būdavo asocijuojamas su konkrečiu asmeniu : karaliumi , jo karališkosios malonybės daliniais , Didžiojo etmono dalinais , Lauko etmono daliniu . Na ir toliau – smulkiau : dalinių šefai , kavalerijų vėliavų rotmistrai . Taigi , vėliavos visoje Europoje iki XVIII a .
„
Prof . dr . Valdas RAKUTIS :
buvo personifikuotas dalykas “, – pasakoja V . Rakutis .
Kai pasibaigė karų su kovine vėliava priešakyje epocha
Anot profesoriaus Valdo Rakučio , šiais laikais situacija šiek tiek pasikeitė , nes kovinės vėliavos labai retai dalyvauja tiesioginiuose mūšiuose . Daliniai turi savo dislokacijos vietas , toliau nuo fronto , ten kabo ir jų vėliavos . „ Senovėje kovinė vėliava keliaudavo kartu su daliniu . Kur buvo vėliava , ten buvo ir kario namai . Nors kovinės vėliavos vienaip ar kitaip patenka į nelaisvę per bet kurį karą , bet nūdieną jos nebeišstatomos į tokį konkretų pavojų , kaip būdavo seniau , lauko mūšio metu “.
Karo istorijos mokslo profesorius pasakoja , kad vėliava , nors yra savotiškai nematerialus dalykas , vis tiek turi baigtinį gyvenimą : kaip ir karys , kažkada baigia savo tarnybą , išeina į atsargą . Kas nutinka vėliavoms , kuomet jos nebetinkamos naudoti kasdien ? Anot karo istoriko , senosios vėliavos , nukentėjusios mūšiuose ar atitarnavusios savo laiką , turi buti atiduodamos profesionaliam saugojimui , dažniausiai kokiame nors nacionalinio masto muziejuje . Vėliava , net jau nenaudojama , vis vien turi būti prižiūrima profesionaliai : medžiaga be priežiūros blunka , dūla , kitaip kenčia , todėl specialistai vėliavas vėdina , apdoroja chemikalais , kad neįsiveistų grybelis , konservuoja specialiomis priemonėmis .
NUKELTA Į 18 PSL .
Senosios vėliavos , nukentėjusios mūšiuose ar atitarnavusios savo laiką ir nebetinkamos naudoti , turi būti atiduodamos profesionaliam saugojimui ir priežiūrai , dažniausiai kokiame nors nacionalinio masto muziejuje .
Vėliavoje mažai asociacijų su vadu , nors jis ir yra svarbus žmogus daliniui , bet tėra žmogus . Tuo tarpu vėliava neklysta niekada , yra nemateriali kovinio dalinio idėja . Kaip ir Lietuva . Valdžia gali būti perrinkta , daryti klaidas , bet Lietuva Tėvynė yra šventas reikalas “.