2016 m. rugsėjis / Nr. 9 (487)
KRAŠTO APSAUGOS
SAVANORIŲ PAJĖGOS
BUVOME, ESAME, BŪSIME!
pratybos /
9
Pasala
Patinka
„Mes nemokome, mes primename.
Kiekviena rinktinė dirba pagal savo
taktikos šabloną, visų karių žinias suvienodiname, kad šių pratybų metu
būtų išlaikytas vienas standartas.
Kiekvieni kariai ateina jau iš anksto
susidirbę tarpusavyje. Ir kare tektų
vieniems kariams taikytis prie kitos
karių grupės taktikos, kad jos būtų
suvienodintos. Šios pratybos diktuoja
tam tikras taisykles ir procedūras,
reikalaujame vieningumo veiksmuose. Jauniems kariams pastebiu labiausiai koją kiša individualių įgūdžių trūkumas, o
su senais kariais yra viskas paprasta. Šiose pratybose yra
karių, kuriems pasala yra pirmasis kartas. Savanorių pajėgose nėra buvę tokio dalyko, kad kartu veiktų ir pėstininkai, ir
minosvaidininkai. Kiekvienas karys nori tokį dalyką išbandyti,
pasitikrinti save ir, žinoma, tai juos labai motyvuoja“, – sako
Dainavos rinktinės instruktorius vyr. srž. Vaidas Burba.
„Vieną kartą jau esu
šaudęs: minosvaidžio
kurso metu – tada ir su
skelveldrinėm ir dūmais
mokėmės. Maždaug po
devynias minas mokydamiesi esame iššovę.
Bendrai, man labiausiai
jaudinantis momentas
yra minos paruošimas
ir įdėjimas į vamzdį. Kai tenka reguliuoti ginklo optiką nėra
taip įdomu. Dar labai patinka naktiniai šaudymai: ypač ta
akimirka, kai vieną po kitos šaunant minas viena jau baigia
šviesti, gęsta, kita dar pradeda, nušviesdama visą padangę,“
– įspūdžiais dalinasi vyr. eil. Einoras Marcinkevičius iš
Dainavos rinktinės 101-osios kuopos ir vyr. eil. Tautvydas
Berulis iš Dainavos rinktinės 101-osios kuopos.
Adrenalinas vyriSkai
„Esu eilinis Mindaugas Stanaitis, savanoriauju jau dvejus metus, o šitose
pratybose esu pirmąjį kartą ir pirmą
kartą prisiliečiau prie minosvaidžio
iš jo iššaudamas. Nesu baigęs kurso,
tačiau kadangi trūko minosvaidininkų, todėl pratybose buvau prisikirtas į minosvaidininkų dalinį. Kadangi
visi norime pašaudyti, tai visi komandos nariai keitėmės funkcijomis: teko
pabūti ir skyriaus vadu, ir padėjėju, ir
šaudytoju. Man daugiausiai adrenalino sukelia minos įdėjimas.
Įdedi, užsidengi ausis ir lauki šūvio garso. Tikėjausi, kad jis bus
stipresnis ir galingesnis, jausiu vibraciją per žemę nueinančią.
Tikėjausi, kad matysis sprogimas, kur nuskriejusi mina pasiekia vos įžiūrimą taikinį, deja, jo nepamačiau. Bet vis tiek esu
sužavėtas“, – sako eil. Mindaugas Stanaitis, Dariaus ir
Girėno rinktinės, 202-osios kuopos karys.
Adrenalinas moteriSkai
„Esu baigusi minosvaidžio
kursą, tai man šiose pratybose viskas labai patinka,
o didžiausias adrenalinas
yra kuomet dedi miną į minosvaidį, žinodama, kad tai
kovinė mina. Imitaciją liesti
visai jokios baimės. Iš minosvaidžio šaudau pirmąjį kartą
po to, kai prieš trejus metus
baigiau minosvaidžio kursą“, – sako 205-osios kuopos karė
savanorė vyr. eil. Rasa Bakšinskienė iš Dariaus ir Girėno
rinktinės, devynerių ir penkerių metų mergaičių mama.
Ievos Matonienės tekstas, gr. Julijos Martinaitienės nuotraukos
Pratybų vadovo
apibendrinimas
„Tokias, minosvaidininkų, remiančių pėstininkus, pratybas organizavome pirmą kartą. Sunkiai įsivažiavome savaitės pradžioje, nes
buvo iššūkių dėl logistinės paramos
– aprūpinimo, tačiau savanoriai
turėjo pakankamai motyvacijos ir
buvo patys pasiruošę labai gerai.
Savaitės pradžioje rato principu
vyko teorinės-praktinės pratybos,
kariai treniravosi vykdyti pasalą,
reidus, vadinamąsias „sausas“ treniruotes su imitacine amunicija. Savo praktinių užduočių kartojimą praėjo ir minosvaidininkai. Savaitės viduryje pradėjome tris paras trukusį
kovinį šaudymą. Šeštadienį, paskutinę dieną, vyko „amunicijos
poveikio demonstravimas“, pavyzdžiui, buvo pademonstruotas improvizuoto sprogstamojo užtaiso poveikis technikai.
Pėstininkai vykdė reidą, objekto puolimą, turėjo minosvaidžių
paramą. Pastarieji savo darbą dirbo tam, kad pėstininkai
galėtų sėkmingai šturmuoti puolamą objektą. Iš karių veidų
matau, kad vyrai patenkinti, pratybos pavyko, tikslai pasiekti.
Reikia ruoštis, yra ką tobulinti kitais metais. Buvo karių, kurie
tikėjosi „sausų“ treniruočių, tačiau pamatę, kad vyksta kovinis šaudymas su judėjimu ir dengimu, pajuto daugiau atsakomybės. Nedaug, bet buvo tokių, kurie į pratybas atvyko
iškart po Bazinio kurso, tačiau liko patenkinti, nes gavo daug
neįkainuojamų pamokų iš vyresnių, daugiau patirties turinčių
karių. Nepavyko tik vienas: dėl poligono saugumo reikalavimų
buvome apriboti dėl ugnies iškvietimo, todėl pėstininkų skyrių
vadai negalėjo patys išsikviesti ar pakoreguoti minosvaidžių
ugnies, nes minosvaidžių taikiniai buvo nutolę nuo pėstininkų
pozicijų ir buvo nematomi. Bet tai yra pamokos ateičiai. Kitiems metams ruošiamės dar stipriau, turime papildomų idėjų.
Taip pat mūsų pajėgų vadas nori, kad tokios pratybos vyktų
dažniau, todėl tikimės didinti jų skaičių per metus“, – sakė
pratybų vadovas kpt. Vitalijus Murnikovas.