Tęsinys. Pradžia 4 psl.
6 / Pratybos
Suorientuoti minosvaidį
„Minosvaidininkų padalinių kariai
tiesioginės ir netiesioginės ugnies
panaudojimo pratimo metu prisiminė
kaip taikytis, kai taikinys matomas ir
kai ugnis netiesioginė, taikinys nematomas. Gairės, įkastos žemėje ir
nutolusios nuo minosvaidžio per 30
m, padeda nustatyti kryptį, kuria link
reikia atlikti šūvius. Šiuo metu kariai
bando suorientuoti minosvaidį, kai
nesimato taikinio. Karys, gavęs įsakymą taikytis ir šauti, savo
minosvaidį suorientuoja pagal gairę, t. y. reikiama kryptimi
Toliau šūvio atstumas reguliuojasi pagal parako užtaisų kiekį.
Pabaigęs kursą, minosvaidininkas turėtų kaip galima dažniau
savo įgūdžius atnaujinti, nes jeigu įgūdžiai reguliariai neatnaujinami – viskas veltui. Šiemet tokios pratybos yra pirmos, jos
vyksta kartą per metus ir dėl to yra labai reikalingos visiems:
nuo instruktorių iki eilinių karių. Kai bus kovinis šaudymas,
tuomet minosvaidininkai dengs ugnimi kovojančius pėstininkus“, – vyr. srž. Vaidas Domeikis iš Žemaičių rinktinės.
Kaip taikytis?
„Taikiklis nurodo kryptį į kur šaudysim,
o kryptis parenkama pagal šalia esantį
vadinamąjį kryželį. Dar reikia naudotis
gulsčiukais, kad išlygintume vamzdį
ir galima būtų paskaičiuoti sviedinio
trajektoriją. Pats sviedinio atstumas
yra skaičiuojamas pagal specialią
lentelę, parenkant reikiamą parako užtaiso kiekį ir vamzdžio kampą. Toliau,
po pirmojo šūvio, tie, kurie „užsakė“
ugnį ir gali matyti kur nukrito sviedinys, perduoda mums, minosvaidžio komandai, pataisymus: per
toli, per arti, kairiau, dešiniau. Gavę pataisymus, susivedame
naujus duomenis ir šauname vėl. Šaudoma tol, kol gauname
patvirtinimą, kad į taikinį pataikyta. Tuomet jau „duodame
visą bateriją ...“ – rodydamas ginklo optikos niuansus pasakoja vienas iš minosvaidžio komandos narių, vyr. eil. Andrius
Strunevičius iš Vyčio rinktinės.
parengti ginklą saudymui
„Jūsų trijų komandoje yra vadas,
taikytojas ir padėjėjas. Kiekvienas
žinote savo darbą: minosvaidžius
– kovon! – sukomandavo Dainavos
rinktinės instruktorius vyr. ltn.
Valdas Tamulevičus, dirbdamas su Pozicijų įrengimo grupe. –
Pagrindinė minosvaidžio komandos
vado užduotis surasti tinkamą ir
saugią vietą bei nustatyti pagrindinę šaudymo kryptį. Tuomet padėjėjas į nurodytą vietą įsmeigia
plokštę, taikytojas įstato vamzdį, ginklas pastatomas į poziciją. Tuomet sugulsčiuoja, išneša gairę, sukoordinuoja, kad
KRAŠTO APSAUGOS
SAVANORIŲ PAJĖGOS
BUVOME, ESAME, BŪSIME!
minosvaidžiai žiūrėtų reikiama kryptimi, vieno laipsnio tikslumu. Šioje mokymo dalyje minosvaidžio komanda mokosi tik
įsirengti pozicijas ir parengti minosvaidį šaudymui iki kovos,
o tada ginklą „nuimti“. Šiuos veiksmus būtina atidirbti, nes
realybėje tai tektų daryti dideliu tempu: kare, paleidę pirmąjį
šūvį, minosvaidininkai pasitraukimui turi nuo 3 iki 5 minučių. Mūšyje ši komanda yra pakankamai gerai pastebima ir
tuoj pat gali sulaukti atsakomosios ugnies į kvadratą, iš kurio
buvo šauta. KASP‘e neturime tiek transporto priemonių, kad
galėtume šias komandas padaryti mobilias, be to, ne kiekvienoje mūsų šalies reljefo vietoje gali privažiuoti transportas.
Todėl šiose pratybose kariai treniruoja savo fizinę ištvermę:
po kiekvieno šūvio reikia judėti po 200–300 metrų. Tai sunku:
minosvaidis sveria 18 kg ir jį nešti greitai „yra reikalų“. Jau
nekalbant apie tai, kad komanda papildomai turi neštis ne
mažiau nei 10 minų. Skaičiuojant kiek kartų iššovus ta pati
komanda gali saugiai atsitraukti ir vėl taikytis, reiktų laikytis
prielaidos, kad 60 mm minosvaidis iš vienos pozicijos gali
„pakabinti ore“ nuo 10 iki 16 minų. Įmetus į vamzdį 16-ąją
miną, pirmoji tuo metu jau kris pas priešą. Mina realiai skrieja
30-40 sekundžių, nesvarbu, ar bus iššauta taikantis į objektą
už 200 metrų ar už keleto kilometrų. Ginklas sviedinį į viršų
išmeta aukšta trajektorija ir, esant reikalui, viena komanda
viena taiklia papliūpa realiai gali sunaikinti nuo vieno iki
dviejų būrių. Taigi, trijų žmonių – šio ginklo komandos – vertė
yra pusė šimto priešų.“
Ugnies iSkvietimas ir
koregavimas
„Čia pas mus kariai „apsiginklavę“ lentelėmis, kurių pagalba koreguoja toliau esančių
minosvaidžių komandų ugnį.
Kadangi žmogaus hard‘as nėra
begalinis, esame tik žmonės, o
ne robotai, todėl kai ką tenka ir
užsirašyti. Net ir konflikto metu,
mes prisidarytume atmintinių,
išsisaugotume ir įsilaminavę
tikrai galėtume naudoti. Šiais
laikais greitis yra viskas. Kariai
susipažįsta su 5 formulėmis iš kurių galima išvesti ir sužinoti
minos skrydžio atstumą ir paklaidą į šoną. Taigi, mokymo
metu, mūsų lentelėse esantys skaičiavimai yra puiki, procesą
pagreitinanti priemonė. Per šias pratybas mokome karius
iškviesti ir nukreipti artilerijos ugnį. Netgi tie, kad kurie
dirba tiesiogiai minosvaidžių komandose, jie taip pat turi
mokėti šią funkciją atlikti, nes taip lengviau supras ko iš jų
nori ugnies koreguotojai, o mūšio metu, prireikus, galės ir
patys atlikti šį darbą. Koreguotojai, esant signalui, keliauja
drauge su koviniais padaliniais. Koreguotojai ar būrio vadai
su turimomis ryšio priemonėmis palaiko ryšį su artilerija ir
minosvaidžiais juos išsikviesdami. Vieni kariai šiose pratybose yra pabaigę minosvaidžio kursus, todėl jiems tereikia
tik priminti, jie netgi yra mano pagalbininkai ir padeda jauniems kariams susigaudyti ugnies iškvietimo ir koregavimo
procedūrose,“ – sako Vyčio rinktinės instruktorius vyr. srž.
Artūras Juchanson.