KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS
12
BUVOME, ESAME, BŪSIME!
gėlės kariams
Beveik prieš metus vykusios „ Neužmirštuolės“ akcijos metu žmonės, pirkdami simbolinį atminties žiedelį ir segdamiesi jį į švarko atlapą, dalį lėšų skyrė mūsų pajėgoms. Už surinktas lėšas mūsų pajėgos nupirko naktinio matymo prietaisų, kurios pagerins mūsų karių kovinį pasirengimą. Kodėl organizatoriai nusprendė remti KASP, o ne kitas mūsų kariuomenės pajėgas? Kaip gimė, vystėsi ir buvo įgyvendinta „ Neužmirštuolės“ akcijos idėja?
Viena pilietinės atminties akcijos sumanytojų ir organizatorių Aistė Gedvilienė pasakoja, jog akcijos idėja užgimė 2013 metais, visai prieš Šv. Kalėdas. Šią mintį politikei Rasai Juknevičienei pasiūlė žurnalistas Valdas Saldžiūnas, kurį įkvėpė britai, tam tikromis, tautai svarbiomis progomis švarko atlape segintys aguonos žiedą.
„ Buvo akivaizdu, kad mūsų tautos atminties ženklas turi būti orientuotas į Sausio 13-ąją, tuo pačiu norėta šį simbolį skirti visiems už Lietuvos laisvę kovojantiems ir kovusiems, dėl jos paaukojusiems savo gyvybę ir sveikatą. Taip suformulavę savo idėją kreipėmės į kūrybinę agentūrą, kuri padėtų sugalvoti visiems priimtiną simbolį“.
Anot Aistės, pradžioje svarstytas liepsnojančio laužo simbolis, kadangi jis labiausiai siejamas su Sausio 13-osios įvykiais. Tačiau liepsnojantis laužas yra grafiškai sudėtingas simbolis, todėl jo atsisakyta.
„ Stengėmės organizuoti akciją taip, kad ji nepriklausytų jokiai partijai, ar ideologijai, o būtų visos Lietuvos nuosavybė. Pradėjome Neužmirštuolę dalinti Seime: nė viena partija šio simbolio nesikratė, prisisegė net dvasininkai. Jaunimas šį ženklą mielai priėmė taip pat, jį dalino savanoriškosios tinklinės, po visą šalį išplitusios jaunimo organizacijos. Jos akcijai skleisti buvo reikalingos kaip oras. Juk vienas tokios idėjos nepaversi kūnu“.
Kaip pasakoja Aistė Gedvilienė, per nevyriausybines jaunimo organizacijas, pavyzdžiui, LIJOT, pasaulio lietuvių jaunimo organizacijas, pradėta skleisti žinią. Pasaulio lietuvių jaunimas sugalvojo, kad reikia padaryti taip, kad žmogus būdamas bet kur pasaulyje galėtų išsikirpti Neužmirštuolės šablonėlį ir prisisegti sau prie krūtinės: „ Taip visame pasaulyje, kur tik gyvena lietuviai, griuvo simboliškos sienos ir pasklido žinia, kad Sausio 13-ąją visi minime, atsimename, džiaugiamės iškovota Laisve“.
„ Rėmėjų ieškojome ir finansinių ir moralinių. Pirmaisiais akcijos metais, iki Sausio 13-osios savo rankomis pagaminome iki 10 000 gėlyčių. Tačiau prasidėjus akcijai labai greitai Neužmirštuolių pritrūkome: tuoj atsirado spaustuvių, kurios per savaitgalį šių atminties žiedelių pagamino dar 6000“, – prisimena Aistė Gedvilienė.
Aistė Gedvilienė pasakoja, kad jau kitais akcijos metais, pradėta galvoti apie naują „ Neužmiršuolės“ dimensiją: aukojimo dalį. „ Tai pavyko kitąmet, buvo sutarta su „ Narvesen“ ir „ Lietuvos spauda“ prekybos vietomis, kur prekiaujama šiais atminties žiedeliais, kad surinkti pinigai bus skirti KASP“.
Žmonės ypač šiltai reagavo į šią iniciatyvą. Pavyzdžiui, daugumoje sostinės centro kioskelių Sauso 13-ąją Neužmirštuolės pritrūko. Buvo įmonių, kurios sakė: „ Žiedelius mes galime išsikirpti, atsispausdinti iš interneto patys, bet norime paremti KASP“. Visi akcijos organizatoriai darėme, ką galėjome, kad į kioskus, kuriuose trūksta Neužmirštuolės žiedelių jų būtų vėl atvežta ir žmonės, juos pirkdami, galėtų remti KASP“.
Kodėl pasirinktos remti KASP, o ne kitos Lietuvos kariuomenės pajėgos? Aistė Gedvilienė sako, jog čia pasirodė itin svarbus geopolitinis klausimas ir tarnybos KASP savanoriškumo idėja. „ Be to, 2016 metais KASP minėjo savo 25- ečio jubiliejų, o jeigu prisimintume istorijos chronologiją, sausio 17-oji, kuomet susikūrė SKAT / KASP, yra labai arti Sausio 13-osios. Taigi, kam gi kitam gali žmonės aukoti pinigus jeigu ne KASP?“
Kovo 11-ąją, Šalčininkų kuopos atkūrimo iškilmių metu, Savanorių pajėgų vadovybei buvo perduotas per akciją iš gyventojų surinktos piniginės paramos čekis. Akcijos metu paaukoti 6474 eurai
Gr. Julijos Martinaitienės nuotraukos