SAVANORIS 2016 m. Nr. 10 | Page 13

KRAŠTO APSAUGOS SAVANORIŲ PAJĖGOS

2016 m. spalis / Nr. 10( 488) Regionų spaudoje / 13

BUVOME, ESAME, BŪSIME! sileidžiančius vyrus ir net gauname leidimą kai ką fotografuoti.

Dar sovietmečiu statytos mokyklos didžiulėje salėje karių nedaug, jų buvimą daugiausia rodo pasieniais išrikiuotos maskuojamųjų spalvų kuprinės ir kita ekipuotė.

„ Čia mes miegosime“, – sako plk. ltn. A. Gerasimavičius.

„ Šalta“, – net nusipurtome nuo minties miegoti ledinėje patalpoje.

„ Nebus šalta“, – į emocijas nesileidžia palydovas.

Kur kas daugiau jaunų vyrų ir keletas merginų susibūrę mažesnėse patalpose. Dauguma prie žemėlapių ir kompiuterių ekranų palinkusių karių nė galvų nepasuka atėjusiųjų pusėn. Dalis jų – apsaugą užtikrinantys kariai savanoriai, bet dauguma – kariai profesionalai, planuojantys gynybines operacijas.

„ Štabų mokymai – tai operacijų planavimas, o ne tiesioginiai kovinių veiksmų mokymai“, – paaiškina rinktinės vadas. Tampa aišku, jog šliaužiojančių per purvą ir besislapstančių už krūmų karių čia nepamatysime.

Tačiau išeinant į mus ne taip ramiai reaguoja sargybiniai – net lydint vadams, be užuolankų užstoja kelią ir pareikalauja duoti patikrinti fotoaparatą.

Priešas – šalia durų

Po pokalbio su rinktinės vadu plk. ltn. A. Gerasimavičiumi reikalavimas patikrinti fotoaparatą nebestebina. „ Visi matome, ką Rusija išdarinėja, kaip žudo civilius gyventojus Sirijoje, kur plaukia jų kariniai laivai, demonstruodami „ raumenis“, ir kaip sėkmingai vykdyta „ iskanderų“( raketų „ Iskander“) dislokacija Kaliningrado srityje. Tai neleidžia abejoti: priešas – šalia durų, ir negalime užmerkti akių,“ – ramiu balsu, tačiau labai įtikinamai kalba vadas plk. ltn. A. Gerasimavičius.

Anot jo, daugelis Lietuvos gyventojų vis dar turi iliuziją, kad Rusijai iš Lietuvos nieko nereikia. Tačiau šimtametė didžiosios kaimynės patirtis rodo ką kita: Rusija niekada negyveno nebūdama agresore ir neieškodama priešų. Negyvena ir dabar.

Pastarųjų metų tyrimai kelia dar didesnį nerimą – Lietuva patenka į pirmąjį Rusijos įvardijamų priešų dešimtuką. To dešimtuko priekyje, anot plk. ltn. A. Gerasimavičiaus, ilgus metus buvo mūsų kaimynai estai, o pastaraisiais metais juos pakeitė JAV. Todėl vadas sveikina visų

„

mūsų šalies politinių partijų siekį, kad 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto būtų skiriama krašto apsaugai( kaip ir visose NATO šalyse). Šiuo metu Lietuvoje 2017 metams numatyta krašto apsaugai skirti 1,8 proc., ir tai sudaro 723 milijonus eurų.

Ginti Tėvynę – kiekvieno pareiga

Taigi, gyvename pasienyje, kur pirmiausia būtų užfiksuota, jei priešas kirstų mūsų šalies sieną. Tada nedelsiant būtų skelbiama karo padėtis visoje šalyje, o Žemaičių rinktinė pradėtų gynybos veiksmus. Tie veiksmai seniai sudėlioti ir suplanuoti.

Bet nereikia manyti, kad ir pratybų metu kariškiai dirba pagal tą patį parengtą gynybos planą. Ne, jie ginti valstybę treniruojasi pagal išgalvotą, bet realioms grėsmėms artimą scenarijų.

„ Kariškiai žino, ką turės daryti. O kaip reikėtų elgtis visiems mums, išgirdus, kad priešas peržengė valstybės sieną?“, – kyla klausimas.

Plk. ltn. A. Gerasimavičius sako, jog Krašto apsaugos ministerija yra išleidusi brošiūrą „ Ką daryti karo metu?“, kurioje aprašyti visi tokiu atveju būtini veiksmai.

Prezidentei paskelbus karo padėtį bus steigiami mobilizaciniai punktai, į kuriuos bus nukreipiami civiliai, norintys pasipriešinti agresoriui. Mobilizacinio amžiaus – 18-55 metų – vyrai ir moterys, atlikę privalomąją tarnybą, bus kviečiami atvykti į tuos punktus.

Informacija apie tokius punktus bus skelbiama per radiją, televiziją ir mobiliojo ryšio priemones. Civiliai gyventojai saugiais keliais bus nukreipiami pasitraukti iš konflikto zonos.

„ Žinoma, jei jūs bijote judėti, galite likti savo gyvenamojoje vietoje, tačiau

Rinktinės vadas plk. ltn. Aristidas Gerasimavičius:

Daugelis Lietuvos gyventojų vis dar turi iliuziją, kad Rusijai iš Lietuvos nieko nereikia. Tačiau šimtametė didžiosios kaimynės patirtis rodo ką kita: Rusija niekada negyveno nebūdama agresore ir neieškodama priešų. Negyvena ir dabar.

tokiu atveju jums patiems teks ir atsakomybė dėl savo gyvybių“, – įspėja rinktinės vadas.

Jis primena, kad ir pagrindiniame šalies įstatyme – Konstitucijoje – įtvirtinta kiekvieno piliečio pareiga ginti savo valstybę, todėl prisidėti prie ginkluoto pasipriešinimo turėtų kiekvienas vyras ir moteris.

Apsispręsti turime kiekvienas

Plk. ltn. A. Gerasimavičius pabrėžia, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgos visada yra pasirengusios priimti norinčius mokytis ir treniruotis ginklu ginti Tėvynę.

Net jei tam neturite daug laiko, ir negalite tapti šauktiniu, Žemaitijoje yra 8 kuopos, kuriose vyksta karių savanorių rengimas. Šilutėje – tai 305-oji kuopa, kuriai vadovauja vyr. ltn. Eugenijus Andriulionis. Tad kiekvienas šilutiškis gali kreiptis tiesiogiai į kuopą.

Tiesa, pretendentai bus patikrinti, ar neturi ryšių su kriminaliniu pasauliu, kitų šalių ginkluotosiomis pajėgomis, ar nebuvo teisti. Jei atitiks visus reikalavimus, baigę 3 savaičių Bazinį kario savanorio įgūdžių kursą ir davę priesaiką Lietuvai, galės tapti kariais savanoriais.

Tokie savanoriai, anot plk. ltn. A. Gerasimavičiaus, bus visaverčiai kuopos nariai. Kuopa formuoja kolektyvinius priešo stabdymo veiksmus. Šis metas yra tas, kuomet kiekvienas suaugęs žmogus turi pagalvoti ir apsispręsti, ką jis darys, jei prasidės karinis konfliktas. Reikia nepamiršti senos patarlės, jog vienas lauke – ne karys.

Išlydėdamas vadas pacituoja prasmingus žodžius – 3-iosios rinktinės kovos šūkį, išsiuvinėtą jos kovinėje vėliavoje: „ Tas laisvės nevertas, kas negina jos“.