Užuot tai, kad tėvai būtų bandę išsiaiškinti situaciją, sureagavę tinkamai, pasikalbėję su savo dukra, jiems labiausiai nedavė ramybės- ką apie tai pagalvos kiti ir kaip jie sureaguos. Patyręs gėdą, apkalbas, žmonių žvilgsnius, Nišos tėtis išsiunčia dukrą pagyventi pas tetos Pakistane. Ten atsiveria visa musulmoniškų pažiūrų realybė. Nišai labai sunku prisitaikyti prie tokių griežtų sąlygų- ji visaip bando sugrįžti namo. Deja, bet ir vėl visas kortas sumaišo meilė. Mergina pasinaudojama dėl pinigų. Kaip ir eilinį kartą, niekas nebando išsiaiškinti tiesos. Ir vėlgi kyla klausimas- ką pasakys kiti žmonės? Nišos teta atsisako rūpintis mergina, taigi tėtis parsiveža ją namo. Tėvai, norėdami atsisakyti gėdos jausmo, suranda dukrai būsimą vyrą, kuris turi darbą, atrodo tinkamas, o Nišos poreikiai visiškai nesvarbūs. Mergina neiškentusi palieka namus ir taip viskas neaiškiai pasibaigia... Tarsi paliekama improvizacija kiekvienam žiūrovui.
Taigi, filmas tikrai vertas dėmesio, nes yra įdomu ir taip pat nesuprantama, kaip 21-ame amžiuje yra toks griežtas požiūris į moterų gyvenimą, visiškas poreikių nepaisymas. Prie šios problemos prisideda ir šeimos problema. Paauglė negali atvirai kalbėtis su savo tėvais, nes bijo jų reakcijos, todėl meluoja jiems. Be to, gyvenime visi daro klaidų, o tėvai net nemėgino suprasti dukros. Filmas įdomus, įtraukiantis, su užslėpta mintimi, kas reiškia, jog yra ne beprasmis.