pages_compressed (1) | Page 8

8 Kaip susidomėjai darniu vystymusi? Apie darnų vystymąsi sužinojau tik tada, kai pradėjau dirbti LiJOT, maždaug prieš dvejus metus. Viskas prasidėjo nuo tokios geltonai mėlynos knygos, kurią radau LiJOT biure – „#GlobalGoals For The Future Of Lithuania“. Šioje knygoje galima rasti 17-os jaunų žmonių rašinius, susijusius su Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais. Iš karto supratau, jog tai yra įdomi programa ir mes Lietuvoje apie ją daug nekalbame. Tai iš karto tapo mano tikslu – kalbėti, susipažinti ir skleisti žinią apie Darnaus vystymosi tikslus Lietuvoje. Vėliau sekė bendradarbiavimas su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje ir šio biuro direktore H. Nilsson bei patarėja V. Gintautaite, kurios užvedė ant kelio ne tik mane, bet ir visus LiJOT biuro ir valdybos narius. Na, o 2018 m. vasarą turėjau galimybę išvykti į pirmąjį „Regeneration 2030“ judėjimo susitikimą Alandų salose, kur viskas įgavo dar didesnį pagreitį ir motyvavo mane imtis naujų idėjų ir veiklų Lietuvoje. Kodėl būtent ši programa? Turiu labai paprastą ir aiškų atsakymą į šį klausimą – nes ji aiški, turinti labai gražų tikslą ir kiekvienas gali pradėti nuo savęs, visai nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje šiuo metu esi. Kas tau yra tvarumas? Tvarumas, pirmiausia, tai vertybė arba kažkas, kas turi gilesnę prasmę. Kiekvienas buitinis dalykas prasideda būtent nuo įvertinimo, ar tai turi kokią nors vertę man ir aplinkai. Daugelis žmonių tvarumą tapatina su aplinkosauga. Taip, iš vienos pusės jiedu yra neatskiriami, tačiau tvarumas nebūtinai yra aplinkosauga ar rūšiavimas, tvarumo galima ieškoti švietime, architektūroje, organizacijų veiklose ar net socialiniuose tinkluose. Nors pati Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m., kurioje ir yra visi 17 Darnaus vystymosi tikslų, susideda iš trijų linijų: aplinkosauga, ekonomika ir socialinė politika, nereikėtų pamiršti ir vieno iš svarbiausių dalykų šioje programoje – vertybės ir poveikis mūsų visų ateičiai. Todėl man tvarumas pirmiausia yra tai, kas ilgaamžiška. Tai gali būti metalinis kavos puodelis, kurį naudoji 20 metų ar iš akmens pagamintas popieriaus lapas, bet tai gali būti ir jaunus žmones suburiantis renginys, kuriame jie ir politikai diskutuoja dėl tam tikrų klausimų aktualių mūsų visuomenei. Todėl pirmiausia prieš ką nors darant, reiktų savęs paklausti – kokią vertę mano veiksmas turės ateityje ir ar tai yra pakankamai tvaru? Kaip manai, ar jaunas žmogus gyvena tvariai? Labai įdomus klausimas. Manau, jog visi mes esame kažkiek tvarūs ir, atvirkščiai, netvarūs. Gyvendami globaliame pasaulyje, kuris yra atviras, greitas ir įvairus, susiduriame su daugybe globalių iššūkių ir tam turime sugalvoti idėjų. Tačiau didelis informacijos srautas, medijos, socialiniai tinklai ir žodžio laisvė mums leidžia domėtis ir sužinoti daugiau. Todėl tikiu, jog norint gyventi tvariai, turime domėtis ir žinoti. Manau, jog jaunas žmogus, šiomis dienomis, yra būtent tas ar ta, kuris ar kuri domisi daugiausiai bei „suvalgo“ daugiausiai informacijos. Čia taip pat svarbu paminėti ir kelias iniciatyvas, kurias sukūrė jauni žmonės, pavyzdžiui, mano jau anksčiau minėtas judėjimas „Regeneration 2030“ arba „Fridays For Future“ su G. Thunberg priešakyje. Šios iniciatyvos kilo iš noro gyventi tvaresniame pasaulyje: be klimato kaitos, iškastinio kuro, plastiko, bado, taršos ir šiukšlių, pasaulyje, kuriame kokybiškas švietimas ar švarus geriamas vanduo yra visiems lygiai prieinamas. Šios iniciatyvos neapsiriboja vien tik mano čia išvardintais tikslais, jauni žmonės, kurie dalyvauja tokiose veiklose, tiki, jog galime kiekvienas būti problemų sprendėjais, prisidėti idėjomis ir veiksmais. Taip jaunas žmogus stengiasi gyventi tvariai. Kiekvienas darome tam tikrų klaidų, kartais skubame ir nepagalvojame, bet iš to mokomės ir taip susipažįstame su tvaresniu gyvenimo būdu. Jeigu jau galvojame apie šio pasaulio ateitį bei savo veiksmais prisidedame prie geresnės ateities kūrimo – gyvename tvariai. Nuo ko reikėtų pradėti norint puoselėti tvarų gyvenimo būdą? Nuo savęs. Kaip ir minėjau anksčiau, tvarus gyvenimo būdas prasideda nuo prasmės ieškojimo – ar mano daromas veiksmas, elgesys turės kažkokią vertę visuomenei? Šią tvarumo filosofiją atradau visai neseniai, ją aprašo ir įvairūs Zero Waste šalininkai, aplinkos apsaugos aktyvistai ir kiti asmenys. Tad verčiau klauskite savęs, ar mano