8
Kaip susidomėjai darniu vystymusi?
Apie darnų vystymąsi sužinojau tik tada, kai
pradėjau dirbti LiJOT, maždaug prieš dvejus metus.
Viskas prasidėjo nuo tokios geltonai mėlynos
knygos, kurią radau LiJOT biure – „#GlobalGoals
For The Future Of Lithuania“. Šioje knygoje galima
rasti 17-os jaunų žmonių rašinius, susijusius su
Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais. Iš
karto supratau, jog tai yra įdomi programa ir mes
Lietuvoje apie ją daug nekalbame. Tai iš karto
tapo mano tikslu – kalbėti, susipažinti ir skleisti
žinią apie Darnaus vystymosi tikslus Lietuvoje.
Vėliau sekė bendradarbiavimas su Šiaurės ministrų
tarybos biuru Lietuvoje ir šio biuro direktore H.
Nilsson bei patarėja V. Gintautaite, kurios užvedė
ant kelio ne tik mane, bet ir visus LiJOT biuro ir
valdybos narius. Na, o 2018 m. vasarą turėjau
galimybę išvykti į pirmąjį „Regeneration 2030“
judėjimo susitikimą Alandų salose, kur viskas
įgavo dar didesnį pagreitį ir motyvavo mane imtis
naujų idėjų ir veiklų Lietuvoje. Kodėl būtent ši
programa? Turiu labai paprastą ir aiškų atsakymą
į šį klausimą – nes ji aiški, turinti labai gražų
tikslą ir kiekvienas gali pradėti nuo savęs, visai
nesvarbu, kurioje pasaulio vietoje šiuo metu esi.
Kas tau yra tvarumas?
Tvarumas, pirmiausia, tai vertybė arba kažkas,
kas turi gilesnę prasmę. Kiekvienas buitinis
dalykas prasideda būtent nuo įvertinimo, ar tai
turi kokią nors vertę man ir aplinkai. Daugelis
žmonių tvarumą tapatina su aplinkosauga. Taip,
iš vienos pusės jiedu yra neatskiriami, tačiau tvarumas
nebūtinai yra aplinkosauga ar rūšiavimas,
tvarumo galima ieškoti švietime, architektūroje,
organizacijų veiklose ar net socialiniuose tinkluose.
Nors pati Jungtinių Tautų darnaus vystymosi
darbotvarkė iki 2030 m., kurioje ir yra visi 17
Darnaus vystymosi tikslų, susideda iš trijų linijų:
aplinkosauga, ekonomika ir socialinė politika,
nereikėtų pamiršti ir vieno iš svarbiausių dalykų
šioje programoje – vertybės ir poveikis mūsų
visų ateičiai. Todėl man tvarumas pirmiausia yra
tai, kas ilgaamžiška. Tai gali būti metalinis kavos
puodelis, kurį naudoji 20 metų ar iš akmens
pagamintas popieriaus lapas, bet tai gali būti ir
jaunus žmones suburiantis renginys, kuriame
jie ir politikai diskutuoja dėl tam tikrų klausimų
aktualių mūsų visuomenei. Todėl pirmiausia prieš
ką nors darant, reiktų savęs paklausti – kokią
vertę mano veiksmas turės ateityje ir ar tai yra
pakankamai tvaru?
Kaip manai, ar jaunas žmogus gyvena
tvariai?
Labai įdomus klausimas. Manau, jog visi mes
esame kažkiek tvarūs ir, atvirkščiai, netvarūs. Gyvendami
globaliame pasaulyje, kuris yra atviras,
greitas ir įvairus, susiduriame su daugybe globalių
iššūkių ir tam turime sugalvoti idėjų. Tačiau didelis
informacijos srautas, medijos, socialiniai tinklai
ir žodžio laisvė mums leidžia domėtis ir sužinoti
daugiau. Todėl tikiu, jog norint gyventi tvariai,
turime domėtis ir žinoti. Manau, jog jaunas žmogus,
šiomis dienomis, yra būtent tas ar ta, kuris
ar kuri domisi daugiausiai bei „suvalgo“ daugiausiai
informacijos. Čia taip pat svarbu paminėti ir
kelias iniciatyvas, kurias sukūrė jauni žmonės,
pavyzdžiui, mano jau anksčiau minėtas judėjimas
„Regeneration 2030“ arba „Fridays For Future“ su
G. Thunberg priešakyje. Šios iniciatyvos kilo iš
noro gyventi tvaresniame pasaulyje: be klimato
kaitos, iškastinio kuro, plastiko, bado, taršos ir
šiukšlių, pasaulyje, kuriame kokybiškas švietimas
ar švarus geriamas vanduo yra visiems lygiai
prieinamas. Šios iniciatyvos neapsiriboja vien
tik mano čia išvardintais tikslais, jauni žmonės,
kurie dalyvauja tokiose veiklose, tiki, jog galime
kiekvienas būti problemų sprendėjais, prisidėti
idėjomis ir veiksmais. Taip jaunas žmogus stengiasi
gyventi tvariai. Kiekvienas darome tam tikrų
klaidų, kartais skubame ir nepagalvojame, bet iš
to mokomės ir taip susipažįstame su tvaresniu
gyvenimo būdu. Jeigu jau galvojame apie šio
pasaulio ateitį bei savo veiksmais prisidedame
prie geresnės ateities kūrimo – gyvename tvariai.
Nuo ko reikėtų pradėti norint puoselėti tvarų
gyvenimo būdą?
Nuo savęs. Kaip ir minėjau anksčiau, tvarus
gyvenimo būdas prasideda nuo prasmės ieškojimo
– ar mano daromas veiksmas, elgesys turės
kažkokią vertę visuomenei? Šią tvarumo filosofiją
atradau visai neseniai, ją aprašo ir įvairūs Zero
Waste šalininkai, aplinkos apsaugos aktyvistai ir
kiti asmenys. Tad verčiau klauskite savęs, ar mano