59
Jei nuspręstum kardinaliai pakeisti savo
veiklą, ką pasirinktum ir kodėl?
Atsimenu, kad vienuoliktoje klasėje labai
norėjau stoti į vaidybą, tačiau vėliau supratau, kad
nesu tam tinkamas žmogus. Šiandien man sunku
save įsivaizduoti dirbančią kitur, todėl paklausiau
artimiausių draugų, kur jie matytų mane. Na ir be
šmaikštaus atsakymo – „šuniukų prižiūrėtoja“, jie
paminėjo vintažinių rūbų parduotuvės savininkę
ar drabužių dizainerę. Ir tai iš tiesų skamba kaip
man tinkantis darbas, mėgstu domėtis septyniasdešimtųjų
ir aštuoniasdešimtųjų mada bei kultūra.
Tad atsakydama į klausimą, teigiu tikriausiai
dirbčiau vintažinėje rūbų parduotuvėje.
Mokslininkai yra itin svarbi visuomenės
dalis, kuri lemia ir kuria žmogaus tolesnį vystymąsi.
Ar nejauti baimės patirti spaudimo ateityje
dėl pasirinktos veiklos srities? Ką šios srities
atstovui yra sunkiausia atlaikyti?
Kol kas dar nedrįsčiau savęs vadinti „mokslininke”,
nes iki dabar sukūriau vieną produktą,
tačiau iš to, ką esu patyrusi iki dabar, matau,
kad spaudimą gali patirti bet kurios specialybės
žmogus. Neturintis baimės niekuomet neturės
progos būti drąsus, todėl nesėkmės baimė tuo
pačiu gali ir stabdyti, ir įkvėpti.
Manau, sunkiausia kuriant yra gauti neigiamą
atsakymą. Vis dėlto teisingiausiai apie šią baimę
yra atsakęs Tomas Edisonas, kai jo paklausė,
kaip jis jaučiasi dėl to, kad elektros lemputės
sukūrimui jam prireikė daugybės nesėkmingų
bandymų: „Man ne nepasisekė. Aš tik sužinojau
10 000 būdų, kaip neišrasti elektros lemputės“.