18
Lentvario jaunimas
Linas Martinkėnas
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, viena iš
didesnių problemų yra išlikusi diskriminacija ir
lyčių nelygybė. Lentvario jaunimas neapsikentė
ir pradėjo su šia problema kovoti savarankiškai.
Jie susibūrė į grupę ir pradėjo regzti planus, kaip
Lentvarį paversti gražesniu ir tolerantiškesniu
miestu, kuriame kiekvienas būtų priimtas toks,
koks yra. Taip gimė idėja solidarumo projektui
„Čiotkai“. Projekto koordinatorei pasakius, kad
žmonėms reikia ko nors „čiotko“, pavadinimas
taip ir prilipo toks.
Projekto organizatoriai teigia, kad gyvendami
mažame miestelyje jauni žmonės patiria
didelį nesusikalbėjimą ir jaučia bendradarbiavimo
trūkumą savo bendruomenėje. Amžiaus, rasės ir
lyties diskriminacija yra pagrindinės problemos,
su kuriomis susiduria jaunas žmogus savo bendruomenėje.
Jeigu į miestelį atvyksta kitos rasės
žmonės (pvz. juodaodžiai), jie patiria tiesioginę
žodinę ar net smurtinę diskriminaciją. Taip pat ši
bendruomenė skeptiškai žiūri į merginas, kurios
žaidžia futbolą ar mėgsta kitas sporto šakas.
„Šios opios problemos vyrauja Lentvaryje jau
kelis metus, tą patyrėme ir mes, ir jaunesni mūsų
draugai tą patiria, broliai, sesės, kurie dar tik
pradėjo lankyti mokyklą“, – sako organizatoriai.
Apie projekto naudą, iššūkius ir veiklas kalbiname
vieną iš vienuolikos iniciatyvinės grupės
narių, moksleivę Kamilę Baliukonytę, kuri šiam
projektui skyrė daug savo laiko ir rūpinosi, kad
Lentvaris būtų vis geresnis. Šio tikslo siekia visi
vienuolika „Čiotkai“ narių, gyvenančių Lentvaryje
ir Rūdiškėse.
Labas, Kamile. Galbūt gali papasakoti, kokias
veiklas vykdote ir kaip jomis stengiatės
mažinti diskriminaciją ir nelygybę?
Organizuojame sporto varžybas, į kurias
stengiamės įtraukti įvairaus amžiaus žmones,
bandome daryti mišrias komandas, kad jaunesni
nesijaustų diskriminuojami. Žiemos metu organizavome
akciją, kurios metu rinkome kepures,
šalikus ir pirštines nepasiturintiems. Taip skatindami
žmones pagalvoti apie kitus šaltu laikotarpiu.
Organizavome paskaitą apie moterų teises,
turėjome suplanavę paskaitas apie lyčių lygybę,
afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimą JAV, tačiau
dėl karantino jos buvo atšauktos.
Su kokiais iššūkiais dažniausiai susiduriate
projekto metu? Kaip stengiatės juos įveikti?
Turbūt dažniausiai kylantys sunkumai yra
žmonių pasyvumas. Keblu įtraukti daug žmonių
į mūsų veiklas. Kadangi esame vietinė jaunimo
komanda, patiriame daug nepasitikėjimo iš vyresnių,
sunku yra bendradarbiauti su įstaigomis.
Stengiamės parodyti, kad kaip jaunimas sugebame
daugiau nei iš mūsų tikimasi, kad esame
organizuoti ir patikimi. Jeigu kažkas nepavyksta,
ieškome alternatyvų.
Kadangi jūsų projektas yra vykdomas jau
metus laiko, ar matote projekto naudą miestelio
gyventojams?
Žinoma matome, miestelių gyventojai susibendravo,
mūsų veiklose dalyvauja įvairaus
amžiaus ir lyties žmonių. Vis sulaukiame žinučių,
ar bus daugiau panašių renginių ir kada bus.
Pabendravus su Kamile akivaizdžiai matome,
kad jaunimas Lentvaryje nesiruošia sėdėti vietoje
ir su kiekviena diena juda vis pirmyn, siekia, kad
jų miestelis, vietovė taptų gražesni ir draugiškesni
kiekvienam ten gyvenančiam ir atvykusiam. Viskas
priklauso nuo mūsų iniciatyvumo ir užsidegimo
keisti. Šiuo atveju, mes turėtume pasimokyti iš
lentvariškių, kurie nenuleidžia rankų ir juda į priekį
kurdami gražesnį miestelį ateities kartoms. Net
ir tu, susibūręs su draugais, gali pradėti vykdyti
solidarumo projektą ir keisti nusistovėjusią ir
nusibodusią tvarką, kurti gražesnį rytojų ateities
kartoms.