pages_compressed (1) | Page 15

Kelionės be pėdsakų Emilija Taletaitė Kokia buvo tavo pirmoji savarankiška kelionė? Ko ji išmokė? Į pirmą savarankišką kelionę leidausi būdama devyniolikos. Aštuoniems mėnesiams išskridau į Australiją. Galvoju, kad šitam sprendimui pasiryžau tik todėl, kad nežinojau, ką darau. Bet jaunystė man tuo ir gražiausia – pasaulis man namai ir aš dar nieko nebijau. Kadangi toli nuo namų buvau pakankamai ilgai, šita kelionė spėjo pastatyti mane ant kojų: supratau, ką reiškia ieškoti darbo ir pavargti nuo girdimo ne, ką reiškia ieškoti gyvenamosios vietos ir pačiai už ją susimokėti, nebeturėti idėjų, ką gaminti vakarienei. Ši kelionė tapo mano gyvenimo mokykla, o taip pat ir išsamiu susipažinimu su savimi. Aš neturėjau už ko slėptis ir į ką atsisukus paprašyti pasufleruoti atsakymą į kokį nors man pateiktą gyvenimo klausimą. Turėjau išmokti viską rasti savyje. Praėjusi savo vidinius kelius supratau, kad, nors savęs išmokimas ir pamilimas tikrai yra vienas esminių žingsnių laimės link, tas žingsnis beprasmis, jei neveda kito žmogaus link. Ką galėtum patarti tiems, kurie dar tik ruošiasi į savo pirmąją kelionę be tėvų? Būti tikriems, kad ši kelionė nėra bėgimas nuo ko nors. Į kiekvieną kelionę mes nešamės save. Tokius, kokie esam. Ir jei esame labai nelaimingi, kelionės mūsų tikriausiai nuo nelaimingumo neišgelbės. O šiaip... keliaujant mylėti kiekvieną žmogų, bet būti labai protingiems ir apdairiems! Iš socialinių tinklų galime matyti, kad pirmoji kelionė nebuvo paskutinė ir toliau tikrai daug keliavai. Kodėl kelionės tau svarbios? Aš noriu gyvenimą gyventi, ne tik apie jį skaityti. Lygiai taip pat ir su pasauliu: man negana matyti jį nuotraukose ir žemėlapiuose. Noriu jį pajusti, pažinti, noriu tapti jo dalimi, o labiausiai, kad jis taptų manęs dalimi. Jei keliaudamas sugebi atsitraukti nuo visko, ką jau žinai, ir įsiklausyti į tai, ką tau kalba pasaulis, namo visuomet grįžti jau šiek tiek kitoks. Vieni žmonės keliones planuoja itin detaliai, tuo tarpu kiti maršrutus renkasi spontaniškai, pačios kelionės metu. Koks tavo keliavimo būdas? Aš kažkur per viduriuką. Man patinka turėti bent menką supratimą apie vietą, į kurią važiuoju, nes yra kraštų, į kuriuos važiuoti gali būti ir pavojinga. Taip pat mėgstu apsižiūrėti, gal ten yra kažkas labai ypatingo, ko tikrai nenoriu pražiopsoti. Bet visus kitus įvykius palieku likimo valioje. Kartais net gyvenamosios vietos nerezervuoju iš anksto, o tai darau vietoje, pajutusi, kur man norisi būti labiausiai. Galvoju, kad itin detaliuose planuose ir maršrutuose galima pamesti atradimo ir netikėtumo džiaugsmą.