nuolat gyventi; imigrantas – iš kitų šalių nuolat gyventi atvykęs žmogus; pabėgėlis – asmuo, palikęs
savo gyvenamąją vietą dėl karo, etninio ar religinio persekiojimo, skurdo grėsmės ar gamtinės
stichinės nelaimės; reemigracija – žmonių grįžimas iš emigracijos; repatriacija – piliečių grįžimas į
tėvynę (tremtinių, belaisvių, išeivių). Dėl priverstinės migracijos 2012 m. apie 15 mln. žmonių
tapo pabėgėliais. Nepriklausomai nuo migracijos rūšies emigravę asmenys susiduria ir su
transnacionalizmo terminu.
Transnacionalizmo terminą visų pirma reikėtų matyti kaip tyrimų (ne vien migracijos studijose
7
pritaikomų) modeliu. Būtent tam tikslui šis terminas ir buvo įvestas į mokslinę apyvartą Ninos
Glick-Schiller ir jos kolegių bei išplėtotas Steveno Vertoveco. Nors jis taikytas pirmiausia
tarptautinės migracijos tyrimams, tačiau, minėtų autorių manymu, tinka ir globalizacijos paliestiems
valstybių viduje vykstantiems procesams nagrinėti.
Pagal N. Glick-Schiller, „transnacionalizmo požiūris – tai naujo socialinių santykių lauko
išskyrimas, leidžiantis tyrinėti transnacionalius veiklos ir mąstymo būdus kaip vykstančius tiek tarp
tautinių valstybių, tiek viduje kaip
reakcija į nacionalinių valstybių savo
gyventojams primetamus mąstymo ir
elgesio būdus, sąlygas ir terminus
(1992: 19). Tai svarbu, nes išties
migrantai yra manipuliuojami tautinių
valstybių politikų ir dominuojančių
diskursų, nes jie yra „veikiantys
nišoje, kurios jie patys nekontroliuoja“
(1992: 2).
Kadangi nėra priimta vieno transnsacionalizmo apibrėžimo, reikia pabrėžti, jog transnacionalizmas
ir globalizacija įvardija skirtingus tačiau glaudžiai susijusius dalykus.
Abu šie procesai savo veikimu peržengia vienos valstybės sienas ir jomis neapsiriboja. Pagrindinį
skirtumą įvardijusi N. Glick-Schiller sako, kad globalizacijos procesas matomas kaip
pasireiškiantys ne konkrečiose šalyse, o pasauliniame kontekste (Glick-Schiller, 2005, cit. iš
Kripienė, 2012). O transnacionalizmas būdingas veiksmams tarp dviejų ar daugiau valstybių su
konkrečiomis sienomis, socialinėmis, grupėmis ir individais. Šiuo atveju transnacionalizmas neturi
nieko bendro su šalies politika ar jos valdymu. Taigi, galima sakyti, kad migrantai veikia
socialinėse erdvėse, peržengiančiose geografines, politines ir kultūrines ribas bei sienas. Migravę
asmenys kuria ryšius naujoje šalyje tuo pat metu stengiasi išlaikyti santykius su palikta šalimi.