vienose šalyse yra patarti ir išanalizuoti, o kitose pateikta tik stereotipinė nuostata ir nesigilinama į
mokslinius faktus ar atliktus tyrimus. Juk daug geriau ir patogiau gyventi kai skirtingos šalys
pasidalina savo laimėjimais ir leidžia jaus laisvai naudotis visam pasauliu, ne tik savo šalies
gyventojams. Kas būtų jei Tomas Edisonas, išradęs elektros lemputę, leistų ja naudotis tik savo
šalies gyventojams? Visas likęs pasaulis
gyventų tamsoje. Bet T. Edisonas dalijosi tuo
ką sukūrė, kad tai palengvintų kiekvieno
gyvenimą. Globalizacija suteikia galimybę,
5
padėti skurdžioms šalims, dalintis prekėmis
bei
paslaugomis,
laisvai
bendrauti
ir
bendradarbiauti. Tuo būdu galime daryti
išvadą, kad globalizacijos samprata, yra labiau
orientuotas į procesus, peržengiančius vieną ar
daugiau nacionalinių valstybių, globalizacijos
procesas yra suprantamas labiau kaip kalbėjimas apie globalią erdvę apskritai, o ne fokusuotai, t. y.
apie teritorinę nacionalinę valstybę (Kearney 1995: 548). Taigi globalizaciją, kaip ir
transnacionalizmą (saistymąsi su keliomis valstybėmis – N. Glick Schiller, 2005; Vertovec, 2009)
galima suprasti ir analizuoti kaip iššūkius nusistovėjusioms nacionalinio (tautinio ir pilietinio)
identiteto sampratoms tiek migracijos kontekstuose, tiek ir lokaliuose, dažnai suprantamuose kaip
globalizacijos sąlygiškai mažiau paveiktuose valstybės vidaus ar paribių su kitomis valstybėmis
kontekstuose.
Taip priėjome antrąją sąvoką – migracija. Migracija – sudėtingas, daugiaplanis, greitai kintantis,
todėl sunkiai apibūdinamas ir išmatuojamas socialinis reiškinys. Ką mes turime galvoje vartodami
migracijos terminą? Šis terminas kaip ir prieš tai minėtas ir apibūdintas globalizacijos procesas
skirstomas į kelias formas kiekviena jų apibūdina tam tikrą migracijos priežastį. Nuolatinė
migracija – gyventojų kėlimasis į naują gyvenimo vietą. Tai gali būti migracija iš kaimų į miestus,
iš miestų į kaimus arba iš miestų į miestus. Ji vyksta labai paprastai kai gyvenimo sąlygos priverčia
išsikelti iš gyvenamosios vietos į kitą ir joje apsistoti ilgam. Laikinoji migracija – gyventojų
kėlimasis į naują gyvenimo vietą turint tikslą ten dirbti arba mokytis. Užsidirbę pinigų arba baigę
mokslus laikinieji migrantai po kelerių metų grįžta į ankstesnę gyvenimo vietą. Laikinoji migracija
būdinga Europai, Šiaurės Amerikai, Persų įlankos šalims. Į šiuos regionus kasmet darbo tikslais
atvyksta daug laikinųjų imigrantų. Ši forma labai paplitusi tarp lietuvių. Turbūt kiekvienas savo
artimųjų rate turime bent kelis asmenis, kurie išvyko studijuoti ar dirbti į kitą šalį. Šie emigrantai
siekia įgyti išsilavinimą, kuris geresnis yra užsienyje arba nori užsidirbti ir toliau gyventi savo
šalyje. Dėl šios priežastis tai vadinama laikinąja migracija. Sezoninė migracija – žmonių vykimas į