Lietuvos musulmonų – totorių – istorija
ių dienų daugiausia dėmesio bei diskusijų sulaukianti tema yra pabėgelių emigravimas į
Š
Europą. Kiekvienas Europoje gyvenantis žmogus jaučia baimę, susikaustimą, nerimą kaip
pasikeis jų gyvenimas atvykus pabėgialiams į jų šalis. Nusistovėje stereotipai, neigiamas
35
požiūris į kitataučius skatina jų vengti. Ne išimtis ir Lietuvoje. Tačiau ar kiekvienas susimąstome ar
visi kitataučiai gyvenantis kitose šalyse nejaučia pagarbos tai šaliai, nepasiruošę jos ginti ir kovoti
už ją? Ar kada nuoširdžiai susimastemė, kaip ir kada Lietuvoje pradėjo gyventi totoriai ir kitos
tautybės žmonės ir kiek gero jie padarė mūsų šaliai? Šiame straipsnyje pabandysiu parodyti
kitataučių gyvenimą mūsų šalyje teigiamą pusę.
Jau nuo seno Lietuva su totoriais susidūrė anksti - nuo pats savo susikūrimo XIII amžiuje. Tačiau
reikšmingiausias totorių atvykimas į Lietuvą įvyko kunigaikščio Vytauto laikais. paskutinės
emigrantų grupės iš totorių kraštų į Lietuvą atvyko XVI a. pradžioje. Totoriai buvo įkurdinti
Trakuose, Vilniuje, netoli Alytaus ir Švenčionyse, kad jų kaimai saugotų Trakus ir Vilnių nuo
priešų. Pagrindinė totorių veikla tuo metu buvo karyba,
jie saugojo kunigkaištį Vytautą, taip pat ir skirtą
teritoriją.
„Lietuvių
tautosakoje
totorius
kartais
neskiriamas nuo turko, nes abu – tamsaus gymio, abu
išpažįsta islamą. be to, vien XVII a. kilo trys dideli karai
tarp Lietuvos ir Lenkijos Respublikos ir Osmanų
imperijos [turkų] bei jos vasalo Krymo chanato [totorių].
„pagrindinis skirtumas lietuvių tautosakoje tarp šių
dviejų tautų yra tas, kad turkas buvo tik priešas, o totoriai
nuo seno gyveno Lietuvoje.“ Dauguma rašytinių šaltinių,
įvairiuose straipsniuose totoriai aprašomį kaip itin drąsūs,
ištikimi, nepaperkami kariai kurie padėjo Lietuvai laimėti
daugelyje mūšių. Vienas iš svarbiausių tai Žalgirio mūšis, taip pat totoriai dalyvavo XVI-XVIII.
Abiejų Tautų Respublikos kovose, XIXa. sukilimuose prieš carinės Rusijos valdžią. Totoriai
saugojo ir gynė tuometinę LDK teritoriją kaip savo gimtąjį kraštą. „Bėgant amžiams keitėsi totorių
profesijos. Lietuvoje nebeliko didžiųjų kunigaikščių – nebebuvo ką saugoti. Tada totoriai ėmė
auginti arklius, dirbti odą, buvo puikūs vežikai ir policininkai. Bet labiausiai pagarsėjo kaip puikūs
daržininkai. Kunigaikščių dovanotose žemėse jie statydavo šiltnamius ir augino baklažanus,