jurisprudencijos ir kitų mokslų vietą užima prietarai, burtažodžiai ir užkalbėjimai, žodžių ir skaičių
magija, atsrologija, kuriais paremta liaudies medicina. Liaudies islamui būdingas sinkretizmas –
įvairias jo atmainas praktikuojantys musulmonai sugebėjo derinti skirtingų religinių tradicijų
tikėjimus ir ritualus, savotiškai „islamizuodami“ neislamiškas religines praktikas. Liaudies islame
itin suvešėjo legalistinio islamo griežtai draudžiamas šventųjų kultas, kur šalia mirusiųjų šventųjų
veikia ir gyvieji šventieji (marabūtai).
Revaivalistiniam islamui priklauso:
31
Musulmonai modernistai. Jie yra liberalūs ir progresyvūs. Nors yra tikintys, subordinuoja religiją
politikai. Musulmonai modernistai perima vakarietišką kultūrą, gyvenimo būdą, ekonominius bei
politinius jos modelius.
Musulmonai neofundamentalistai šiuolaikinių musulmonų visuomenėse pasigenda teisingų religinių
normų laikymosi tiek asmeniniame, tiek socialiniame gyvenime ir kaltina musulmonus per
šimtmečius į tikėjimo ir praktikos dalykus įsileidus gausybę nepateisinamų naujovių, kaip antai
misticizmas, liaudies tikėjimai, šventųjų kultas ir pan. Siekdami reislamizuoti musulmonų
visuomenes, musulmonų neofundamentalistai rūpinasi visuomenės religingumo kėlimu plėtodami
religinį švietimą ir misionierišką veiklą bendruomenės viduje, turinčius atvesti į religinės
(islamiškos) valstybės sukūrimą „iš apačios“. Per šią veiklą neofundamentalistai tikisi iš naujo
atversti, jų manymu, tik nominaliais musulmonais esančius bendratikius į tikrąjį islamą,
neofundamentalistų aptinkamą Korane ir chadysuose (pranašui Mahometui priskiriamuose
pasisakymuose, veiksmuose ir nutikimuose), kurių ištaros, neofundamentalistų įsitikinimu,
taikytinos be jokio interpretavimo, t. y. pažodžiui.
Musulmonų radikalistai dar vadinami islamistais. Islamistams, kitaip negu musulmonams
tradicionalistams (liaudies islamo praktikuotojams), kuriuos jie kaltina religinių prievolių
nepaisymu, religiniu aplaidumu ar net atsimetimu nuo tikrojo tikėjimo, ir musulmonam