Lietuvos migrantai
es dairomės aplinkui, žiūrime į kitų šalių migrantus, kurie atvyksta į Lietuvą, keliame
M
diskusijas, ar verta priimti juos čia, gyventi ir mokytis Lietuvoje? Tačiau,
nepastebime to, kad iš Lietuvos taip pat daug žmonių migruoja. Remiantis statistika,
2014 metais iš Lietuvos išvyko 36,6 tūkstančiai lietuvių. (Lietuvos statistikos departamentas.
2015m. )
16
Tad kyla klausimas, kur daugiausia galime sutikti lietuvių? Lietuvių pagrindinės tikslo šalys, kur jų
manymu, pasieks geresnį gyvenimą –
Jungtinė Karalystė, Airija, Vokietija ir
Norvegija.
Pagal
vastybių
pateiktus
oficialius statisnius duomenis Jungtinėje
Karalystėje
gyvena
124
tūkstančiai,
Airijoje – 40 tūkstančių, o Norvegijoje –
14
tūkstančiai
lietuvių.
(Lietuvos
statistikos departamentas. 2015m. )
Emigravimas iš savos šalies reikalauja didelio pasiruošimo, didelių apmąstymų, juk nevisada yra
galimybė sugrįžti atgal. Vieni žmonės išvykdami paaukoja viską, ką turėjo: namus, daiktus,
išleidžia netgi paskutinius pinigus. Reikia nepamiršti, kad materealūs dalykai gali sugrįžti „su
kaupu“, tačiau, daug žmonių paaukoja savo šeimas, vaikus. Ir visa tai dėl to, kad jie tiki, kad svetur
ras visko ko ieškojo, bet nerado Lietuvoje. „Labai mažai šeimos narių, iškeliavusių svetur,
apibūdina
save
kaip
„emigrantus“.
Migracija
paprastai
suprantama
kaip
natūralus
(pri)(su)(į)sijungimas į šeimą (ypač jaunosios kartos), geresnių pajamų gavimas ar geresnis
išsilavinimas,
taip
pat
kaip
pagalba
likusiems
namuose.” (Čiubrinskas, 2014m. 17 psl. ) Taigi, ko
lietuviai ieško svetur, ko jiems nesuteikia Lietuva?
Dauguma žmonių išvyksta dėl ekoniminių priežasčių,
tiki, kad susiras geriau apmokamą darbą, kad galės sau
leisti gyveninti laisviau, galės savęs nevaržyti. Žinoma,
daugumai žmonių tai pasiseka, jie svetur užsidirba ir
gali sau leisti daug daugiau. Tačiau, tai reikalauja daug pastangų, ir reikalingi ne vieneri metai, kad
pasiekti ekonominį stabilumą.